Kaip auklėja vaikus Lietuvoje? Mama ar močiutė šiltai rengia vaiką, su vežimėliu keliauja pasivaikščioti tik geru oru, kad tik neduok dieve, vaikelis nesušaltų. Automobiliu veža į/iš mokyklos ir visą laiką vaiką akylai stebi.
Norvegijoje visi atsako už savo gyvenimą ir sveikatą nuo mažens patys. Niekas nesirūpina vaiku “nuo ir iki”, o tėvai „nedreba“ dėl kiekvieno vaiko veiksmo …
Štai keletas vaikų ugdymo Norvegijoje ypatumų, kuriuos sužinojau kelionės metu:
Nėra blogo oro.
Vaikai jau darželyje mokomi, kaip rengtis kiekvienu metų laiku. Tai reiškia, kad ne tėvai rūpinasi ką jis šiandien dėsis, o pats vaikas jau žino, ką ir kada reikia apsirengti.
Vaikai per pertraukas vedami į lauką bet kokiu oru: ar lyja, ar sninga – nesvarbu. Manoma, kad vaikščiodamas bei lakstydamas gryname ore vaikas grūdinasi ir tuo pačiu pailsi, sukaupia jėgas kitai pamokai.
Mokykloje vaikams dėstomos gamtos pamokos. Būtent jose vaikams aiškinama, kaip tinkamai rengtis, atsižvelgiant į oro prognozę. Pavyzdžiui, jei lauke minus dešimt, tu turi būti apsirengęs kaip kopūstas – keliais rūbų sluoksniais. Pirmasis sluoksnis glaudžiai prigludęs prie kūno: vilnonės apatinės kelnės ir marškinėliai. Antrasis sluoksnis, viršutiniai rūbai – džinsai, džemperis ir t. t. Trečias sluoksnis – šiltas, atsparus drėgmei apsiaustas, tokie pat šilti, atsparūs drėgmei batai, pirštinės, vilnonė kepurė.
Maitinimas.
Karštas maistas mokyklose nenumatytas. Tėvai vaikams paruošia sumuštinius, bandeles, vaisius, jogurtus, sudeda juos į plastikinius indelius. Tarp pamokų yra pusantros valandos pertrauka, kurios metu galima pavalgyti. Saldumynai draudžiami: jokių limonadų, saldumynų, traškučių. Riešutai taip pat draudžiami – kad išvengti alergijos atvejų. Visose mokyklose ir darželiuose kabo lentelės: “Nuts Free Zone” (“Laisva nuo riešutų zona”).
Savarankiškumas.
Jau pirmoje klasėje vaikai patys keliaujaį mokyklą, tėvai tik juos prižiūri.
Vaikai eina į mokyklą savarankiškai, be tėvų. Automobiliais stengiamasi jų nevežti, tik išskirtiniais atvejais. Be mokyklinio krepšio, visi nešasi – pietus. Į treniruotes, būrelius, muzikos mokyklas taip pat keliauja patys.
Dantų priežiūros manija.
Mokykloje mokiniai skaito “Karijo ir Baktuso nuotykius”. Ši populiari Norvegijoje vaikų knyga pasakoja, kaip linksma bakterija kartu su draugu kariesu smagiai naikino tinginio Marko dantis, kol jis nepradėjo jų rūpestingai valyti. Pagal šią knygą pastatytas animacinis filmukas, kurį matė kiekvienas norvegų vaikas.
Medicinines išlaidas čia apmoka valstybės draudimas, tačiau dantų priežiūra nemokama tik iki 18 metų, o po to – dantisto sąskaitas apmoki pats. Todėl dantys saugomi nuo vaikystės – mamos pradeda valyti vaiko dantis nuo pirmojo prasikalusio dantuko. Ir vaikai išmokomi valytis dantis anksčiau, nei jie išmoksta skaityti. Beje, norvegų vaikai saldainius ir kramtomąją gumą mato rečiau nei sveiką, namuose paruoštą maistą.
Aukšta temperatūra nėra priežastis panikai.
Norvegijoje, jei vaikas turi 38 laipsnių temperatūrą, tai nėra priežastis neiti į mokyklą. Skaudant galvai arba peršalus gydytojas gali išrašyti žaliąjį receptą, tai yra rekomenduoti pasivaikščioti miške. Čia medicin0s priežiūra organizuota pagal principą “Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“. Sakydamas, jog sergate, pripažįstate, kad esate tingus ir neatsakingas: nesportavote, nesigrūdinote, todėl ir susirgote.
Sportas svarbiau nei mokslai.
Sportui mokykloje skiriama daugiau dėmesio nei kitoms pamokoms. Pavasarį ir rudenį – plaukimas, žiemą – slidinėjimas. Ir ištisus metus turistiniai žygiai.
Valstybinėse mokyklose vaikai nuo devynerių metų eina į trijų dienų žygius su mokytojais, leidžia naktis palapinėse, kuria laužus, gamina maistą. Be to, specialus autobusas vieną kartą į savaitę veža į žygį pėsčiomis arba su slidėmis miške arba kalnuose.
Studentai nuolat dalyvauja įvairiuose maratonuose, labdaros bėgimuose, plaukimuose, padėdami rinkti pinigus badaujantiems Afrikoje arba nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo.
Kaip jums patinka toks požiūris į vaikų auginimą?
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą