Dauguma jaunų mamų skundžiasi, kad turi sistemingai kovoti su ,,močiučių“ stereotipais, susijusiais su vaikų auklėjimu. Bet, atmetę visus senus, net nepastebėjome, kaip sukūrėme naujus (asmeninius) mitus. Tai penki XXI- ojo amžiaus mitai, kurie trukdo gyventi laimingai ir džiaugtis tėvyste.
Mitas 1: Vaikus reikia ugdyti sustiprintai (ir kuo anksčiau – tuo geriau)
Kartais tėvai (ypač mamos) taip bijo matyti savo vaiką autsaiderių tarpe, kad tampa tikrais ,,pedagoginiais“ maniakais. Jie pradeda vesti vaikus į visus įmanomus užsiėmimus ir užrašo į visus būrelius, kurie tik egzistuoja gyvenamoje vietovėje.
Daryti tai skatina ir socialiniai tinklai, kurie piešia idealios mamos paveikslą, nerealizuotos ambicijos ir kaltės jausmas: ,,ar aš pakankamai į jį įdedu“. Taip ir atsiranda anglų kalba nuo 5 mėnesių, ankstyvojo ugdymo mokyklėlė nuo 1 metų, operos ir baleto būrelis nuo 2…
Bet ar vaikui reikalinga tokia apkrova ir visos šios sustiprintos ugdymo programos? Daugelis žymių psichologų, į kurių skaičių įeina ir Liudmila Petranovskaja, tikina, kad viskam ateis savas laikas. Ir kad nuobodžiaujantis vaikas – tai nėra blogai. Juk kai mažyliui nuobodu, jis pats ieškos užsiėmimų, tinkančių pagal jo amžių.
Tėvams tik reikia sukurti sąlygas, kad mažylis galėtų pats tenkinti savo natūralius poreikius gyvenime ir jį supančiame pasaulyje. Pirkti lavinamuosius žaislus, knygeles ir kt. Tada vaikas puikiai vystosi pagal programą, kurią jam davė pati gamta.
Mitas 2: Tėvai privalo daryti viską, kad vaikas būtų patenkintas (Viskas, kas geriausia – vaikams)
Mano vaikas turi turėti viską, kas geriausia. Šią frazę girdime praktiškai iš visų tėvų. Mama su tėčiu neleidžia sau daug ko, kad tik jų vaikui nieko netrūktų, sakydami: ,,O jeigu jis jausis nelaimingas ir atskirtas“. Ir perka vardinius daiktelius, žaislus ir paskutiniojo modelio telefonus.
Tik ar tokios tėvų aukos pasiteisina? Gal tik iš dalies. Paprastai vaikai, kuriems nuo pat vaikystės viskas ,,paduodama ant lėkštutės“, suaugusiųjų gyvenime susiduria su milžiniškais sunkumais. Juk jie dėl nieko nekovojo patys, todėl niekada nejautė ir pergalės skonio.
Mitas 3: Vaikus reikia labai kontroliuoti (Saugoti, kaip savo akį)
Niekas neteigia, kad tėvai gali palikti mažus vaikus be priežiūros. Kalbame apie totalią kontrolę. Kai tėvai bando apsaugoti vaikus nuo visko.
Tikrai matėte, kaip mamos žaidimų aikštelėje bėgioja paskui vaikus, kad tik tie nepargriūtų, neužsigautų ar neįsikištų į burnytę svetimo žaislo. Arba šūksniai virtuvėje: mesk, fu.., neliesk…
Būtent toks šiuolaikinių tėvų požiūris trukdo vaikams užaugti stipriomis ir savarankiškomis asmenybėmis. Tai neleidžia įgyti patirties, kurią žmogus įgyja tik pats ,,užlipęs ant grėblio„.
Mitas 4: Reikia ugdyti vaiko lyderio savybes (Bet kokia kaina užauginsiu lyderį)
Daugelio šiuolaikinių tėvų svajonė – užauginti lyderį. Kad vaikui būtų lengva gyvenime. Bet išsiaiškinkime, kokios pagrindinės savybės reikalingos tokiam žmogui. Turbūt tai – atsakingumas, iniciatyvumas, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas priimti sprendimus.
Sutikite, kad (dėl charakterio ar temperamento ypatumų) ne kiekvienas iš mūsų gali pasigirti tokiu savybių rinkiniu. Išeitų, kad lyderio savybės greičiausiai genų pasekmė, o ne auklėjimo.
Mitas 5: Vaiką reikia auklėti
Kalbame apie auklėjimą-kontrolę, kai tėvai moko gyventi savo atžalas. Pastoviai kalba, kaip reikėtų pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, reikalauja paklusnumo, baudžia už neklausymą, viską kontroliuoja ir vertina.
Ir yra šventai įsitikinę, kad tik visų šių priemonių dėka jie išauklės vertą visuomenės narį. Dar nepamiršta priminti apie savo patirtis. Juk ,,mane taip auklėjo ir užaugau geru žmogumi„.
Užaugai, nesiginčijam. Bet jau nėra galimybių sužinoti, koks būtų buvęs rezultatas, jeigu artimieji būtų ne ,,auklėję„, o paprasčiausiai mylėję.
Šis mitas toks populiarus šiuolaikinių mamų ir tėčių sąmonėje, kad net baisoka bandyti įtikinėti tėvus priešingai. Bet, kaip rodo praktika, būtent jis trukdo vaikams augti laimingais, o tėvams neleidžia džiaugtis auklėjant vaikus.
Vaiko auklėjime visada bus vietos baimėms. Ir visi, net ir labai patyrę tėvai, daro klaidas. Bet kad jų būtų kuo mažiau – remkitės intuicija, žiūrėkite į pasaulį plačiau ir veikite užtikrintai. Ir dar – išmokite mąstyti kritiškai, kad atskirtumėte gerus auklėjimo metodus nuo mitų, kuriuos sukuria visuomenė.
Palikti komentarą