Nuo mokyklos suolo mus visi skatina siekti tobulumo, maksimaliai gerų mokslo ir darbo rezultatų, pergalių. Mes nesąmoningai visą savo gyvenimą nukreipėme į nepriekaištingumo visose srityse siekimą.
Nuolat stengiamės pritraukti iki idealo viską, su kuo susiduriame: savo drabužius, makiažą, kalbos manierą, būstą, poelgius, karjerą, darbo rezultatus, vaikus, partnerį, santykius ir t. t. Tik nepastebime, kad šis tobulybės siekimas trukdo mums bendrauti su žmonėmis ir neatneša laimės.
Įpročio jėga
Mes įpratome stengtis pirmauti ir laimėti net asmeniniame gyvenime. Visą laiką dairomės ir bandome lygiuotis į kaimynus, draugus, žymius žmones. Įpročio jėga tiesiog sukausto mūsų rankas ir kojas, versdama visada jausti įtampą, visą laiką kažkur veržtis, skubėti, bėgti. Iš dalies tai nėra visai blogai, nes suteikia mums energijos vystytis ir gyventi, verčia išsijudinti ir žingsniuoti į priekį.
Pagalvokite, ar šis judėjimas suteikia jums džiaugsmo. Gal jis seniai jus pavertė nuvarytu arkliu, kuris lekia kažkur pagal svetimą maršrutą į nereikalingus tikslus, išgalvotas svajones, lūkesčius ir siekius? Kodėl dauguma žmonių, pasiekę viršūnę, jaučia tuštumą ir nusivylimą? Galbūt todėl, kad įpročio jėga ir pastangos būti nepriekaištingam išsunkė iš jų visas gyvybines jėgas.
O kas, jeigu jūsų potraukis iš gero įpročio siekti tobulumo ir vystymosi pavirto blogu įpročiu jaustis protingesniam, geresniam ir vertingesniam už kitus žmones? Ar pastebėjote, kaip kritiškai ir iš aukšto (su panieka) žvelgiate į aplinkinius, kaip jums knieti papasakoti kam nors apie jų trūkumus, pakritikuoti, paniekinamai nusišaipyti, prikišti? Visa tai yra iš pirmo žvilgsnio nekaltų „žiedelių“, kurie vadinami „būti aukštumoje“, „siekti tobulybės“, „būti visur ir visada nepriekaištingam“, pasekmės.
Ar pastebėjote, kad žmonės ėmė jūsų vengti ir nusigręžė nuo jūsų? Seni draugai vis rečiau nori susitikti, vaikinai pasirenka kitas merginas, o vėjas pučia į kitą pusę? Taip veikia vienas iš nuostabiausių psichologinių paradoksų, kuris vadinamas Pretfello dėsniu.
Pretfello dėsnis
Egzistuoja vienas paradoksalus psichologijos dėsnis – netobuli (trūkumų turintys) žmonės sukelia didesnę simpatiją už tuos, kurie atrodo nepriekaištingai. Šis dėsnis buvo ne kartą patikrintas, jį įrodė Stanfordo universiteto filosofijos mokslų daktaras Eliotas Aronsonas.
Jeigu jūs kažkur suklystate ar parodote silpnumą, nepakenkdami kitiems, t. y. jeigu jūsų trūkumai nėra asocialaus pobūdžio, jie suteikia jums ypatingo žavesio, sužadina kitų simpatiją jums.
Ypač efektyviai šis dėsnis veikia per sudėtingas derybas, prezentacijas. Visada daugiau palankumo pelno tas, kuris pastebimai jaudinasi, painioja žodžius, parausta, už tą, kuris kalba kaip iš rašto, be jokios klaidelės. Tikriausiai ir patys pastebėjote, kad į tokius nepriekaištingus žmones žiūrite atsargiai, laikydami juos arogantiškais ir pasipūtėliais?
Tokiais atvejais „įsijungia“ apsauginis psichikos mechanizmas: mums visada labiau patinka žmonės, šalia kurių neatrodome labai varganai. Ne veltui psichologai pataria ištekėti trokštančioms merginoms nesistengti būti nepriekaištingoms visose srityse.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą