Nemalonumai praeis, o pasekmės liks. Dėl to atsisėskite, atsipalaiduokite ir susimąstykite – ar verta save žudyti pergyvenimais? Darbe įskaudino, neteisingai pasielgė ar netgi išvijo – susirasime kitą darbą. Jeigu būsime sveiki, savaime aišku. O jeigu įsitaisysime ligą, jei žiebs insultas, kaip vienam mano pažįstamam – kito darbo jau nebereikės. Tapsime nedarbingi. Tapsime našta kitiems, bejėgiais invalidais.
Barnis su mylimu žmogumi ar suaugusiu vaiku pasibaigs. Anksčiau ar vėliau susitaikysime. Arba sutiksime kitą mylimą žmogų, taip irgi atsitinka. Vieną meilę pakeičia kita. Tačiau niekus nepradings raukšlelės aplink akis nuo ašarų ir pergyvenimų. Ir ligos nuo pergyvenimų ims graužti organizmą. Ir susitaikymas jau nieko nepakeis, o naujai meilei paprasčiausiai nebeturėsite resursų.
Praradote pinigus, sudaužėte automobilį – labai skaudu. Tačiau pinigų galima uždirbti, jeigu liks sveikatos. Ir naują automobilį nusipirkti. O nuo pergyvenimų galima įsmukti į depresiją ar sunkiai susirgti. Ir daugiau jau nieko neuždirbsime ir nenusipirksime.
Įvairūs nenaudėliai lenda į akis ir šmeižia, skleidžia paskalas – laikui bėgant, jie bus nubausti. Taip jau buvo, mes puikiai žinome tai širdies gilumoje. Bet vis tiek pergyvename. Šmeižiko jau seniai nebėra, bet nebėra ir sveikatos. Ir gyvenimo džiaugsmo nebeliko. Ir noro kažką daryti…
Nereikia taip pergyventi. Jau nebe tas amžius ir nebe tie resursai, kokius turėjome jaunystėje. Pergyvenimų pasekmės pernelyg sunkios ir neatitaisomos. Reikia ieškoti palaikymo, paguodos, susidaryti gelbėjimosi planą – štai kas išgelbės. O pergyvenimai pernelyg brangiai kainuoja. Jie mums ne pagal kišenę. Negalime sau jų leisti.
Mus žudo ne situacijos, o pergyvenimai, kankinančios mintys ir ašaros. Tegu verkia pikti žmonės. O geriems vertėtų save patausoti. Ir visada pagalvoti apie ateitį ir savo sveikatą.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Palikti komentarą