Kai mažylis verkia, dažnai būna sunku suprasti, kas jam negerai. Mamytė su būriu giminaičių siūlo įvairius variantus. Vaikas verkia. O problema tik tokia, kad suaugusieji nesupranta vaikų kalbos.
Na ir kas per kvailas pasaulis mane supa?! Jau dvidešimt dienų mes kalbame skirtingomis kalbomis!
Štai, pavyzdžiui, vakar. Apsisisiojau taip, kad nugara šlapia. Naktį. Šaukiu jiems, kad man nepatogu, o jie… Ir reikia taip manęs nemylėti, kad apsišlapinusiam vaikėzui vietoje sausų sauskelnių ant užpakaliuko, grūstų į burną čiulptuką. Nuo jo sausiau nebūna… Aišku, aš jį išspjoviau. Aiškinu jiems toliau apie šlapias kelnes. Nesupranta…
VAIKĖZAS APSIŠLAPINO!!! – šaukiu aš jiems. Beviltiška. O, tarp kitko, vaikėzas aš? Pajudėjau, atrodo, sauskelnėse kažkas trukdo. Ach, atlėgo. Vaikėzas. Tikras.
O čia kas per mieguistas veidas? Koks ,,valgyti nori?!“ Noriu sausas būti!
Gal per tyliai kalbu? Reikia pabandyti garsiau. A-a-a! Jau trys mieguisti veidai aplink mane. Stengiuosi suprasti.
Ne, jie tikrai arba arabai arba mongolai. Nu kokie, po galais, utiu-tiu-tiu? Sakau, keiskite kelnes! Ne, nu tu pažiūrėk, vėl čiulptuką įgrūdo… Užaugsiu, pasakysiu viską, ką apie juos galvoju…
O! Viena protinga atsirado. Sako, reikia sauskelnes pažiūrėti. Na tai žiūrėk greičiau, apaksi! Aha, aš buvau teisus. Apstulbo.
E,e,eee palauk, tu ką, išrengti mane nori? O sauskelnių keitimo technologijos nenurengiant dar nesugalvojo? Na gerai, tiek jau to. Nurenkite!
Brrrrr, šalta. Aprenkite greičiau. Ei, žmonės, ko jūs čia mane apžiūrinėjate? Aaa, grožitės? Gerai jau gerai. Bet vistiek, šiltos sauskelnės – tai gerai.
Lyg ir valgyti panorau. Noriu valgyti!!! Na ir davė dievas tėvelius! Koks – vėl apsisisiojo?!!! Nėra iš ko.
Kartoju skiemenimis ir garsiai – nė-ra-iš-ko!!!
Palauk, palauk, tu kam vėl sauskelnes atseginėji, tik spėjau sušilti! Tu nustebusi? Ten nieko nėra? Tai jau taip!! A…
O! Vėl ta protinga sako – gal jam valgyti duoti? Šaunuolė, gudruolė! Skiriu vyresniąja!
Girdžiu Protingoji sako kitiems – tu ten tą ir tą padaryk, tą ir tą ir dar ten dešimt kartų tą ir tą. Na teisingai, nesuklydau. Ji SVARBIAUSIA.
Čept-čept, mmmm kaip skanu. Laimė… Kažkodėl miegoti panorau. Gal pasnausti? Čiulptuką duok. Kam sakau, čiulptuką duok!! Čiulp-tu-ką-čiulp-tu-ką!
O! Netgi tie nesupratingieji suprato. Tobulėja liaudis, ir tai džiugina. Rytoj prabusiu, užsiimsiu tolesniu jų auklėjimu.
Prrrrr…
Palikti komentarą