Muzikinio ugdomojo sveikatinimo centras ,,Sveikutis” – ir nėščiosioms, ir kūdikiams, ir rimtiems vyrams

Neretai vaisiaus ugdymą iki gimties gaubia daugybė mitų: ,,Tai gali daryti tik gerus muzikinius duomenis turinčios moterys”, ,,Tai – laiko švaistymas, ir nemuzikavusios pagimdo sveikus vaikus”, ,,To dar mokslas neįrodė”, ,,Užteks paklausyti muzikos ir bus gerai…” ir t.t. Tačiau mokslininkai jau seniai įrodė, kad muzikinis ugdymas iki gimties turi milžiniškos reikšmės vaiko intelekto vystymuisi ir jo sveikatai. Pasirodo, kad dar įsčiose nešiojamas vaisius reaguoja į mamos dainavimą, geba atskirti jos širdies dūžius, reaguoja į priekinės pilvo sienelės prisilietimus… Ir ne šiaip reaguoja – nėščiosios muzikavimas veikia dar po širdimi esančio vaisiaus smegenų neuronus arba nervines ląsteles. Kodėl apie tai verta žinoti?

Mokslas jau seniai nustatė, kad žmogaus smegenų neuronai turi dviejų rūšių ataugas: trumpąsias ir ilgąsias, kurių paskirtis – praleisti signalus (nervinius impulsus). Tokiais ,,takeliais” keliauja mintys, užduočių sprendiniai, klausimų atsakymai, gabumų vystymąsis ir t.t. Kuo daugiau būsima mama sprendžia užduočių, turi meninių įspūdžių, būna įvairesnėje garsinėje apsuptyje, tuo vaisiaus smegenyse tarp ląstelių susidaro daugiau jungčių, dar vadinamų sinapsinėmis jungtimis., o kuo jų daugiau – tuo gimusiam vaikui greičiau seksis atsisėsti, pradėti ropoti, vaikščioti, kalbėti, rašyti, mokytis, mąstyti, kurti… Tad galimybė dar po širdimi esančiam mažyliui gimti sveikam ir gabiam tiek menams (už tai atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis), tiek rimtiems gamtos mokslas (kairysis smegenų pusrutulis) – labai padidėja.

,,Sveikučio” jau 15 metų vykdoma nėščiosioms skirta muzikinio ugdomojo sveikatinimo programa sudaryta iš penkių žingsnių: specialių, gimdymo trukmę mažinančių ir vaisiaus stūmimo procesą lengvinančių kvėpavimo pratimų, specialių euritminių lytėjimo pratimų, reikiamo dainų ir lopšinių repertuaro bei reikiamų meninių užduočių atlikimo. Programos metu nėštukės groja mėnulio būgnais, Karlo Orfo ksilofonais ir metalofonais, terapiniais ir kt. muzikos instrumentais.

Dabartiniame visuotinio skubėjimo ir streso pasaulyje vaikams mokslo vaisių ,,raškymas” neretai tampa nemenku iššūkiu tiek jiems patiems, tiek jų tėveliams. Tad kokią dovaną gali tėvai padovanoti savo vaikams? Vaizdžiai tariant – pasirūpinti, kad dar kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje būtų atverti ,,galimybių langai”. Kas tai yra? Tėveliai turėtų žinoti: labai svarbu kuo anksčiau pradėti ugdyti vaikus, apsupti juos muzikine bei kita menine veikla, nes smegenų sinapsinių jungčių vystymąsis ypač aktyvus išlieka iki 3 metų amžiaus (tuo metu vaiko smegenys užaugina ~ 50 procentų suaugusio žmogaus sinapsinių jungčių kiekio), vėliau dar toks neuronų jungčių ,,paslankumas” truks iki ~ 7 metų, tolygio vis mažėdamas. Tai reiškia, kad garsinės ir vaizdinės apsupties dėka vaikai gali tapti ženkliai gabesni, nei tai lemta jų genetinės prigimties! Tad ankstyvasis muzikinis ugdomasis sveikatinimas, kurio metu visi programos dalyviai dainuoja ir groja originaliais Karlo Orfo instrumentais bei įvairių rūšių būgnais, taptų geriausia dovana mažylio ateities gebėjimams lavinti kūrybiškai mąstyti, lengvai komunikuoti, kurti, gebėti išreikšti save.

Muzikos terapija yra apibrėžiama kaip gerai organizuotas profesionalus sveikatinimo būdas, kuriame muzika siekiama padėti žmogui, pvz., skatinanti įvairiapusišką kūdikių raidos stimuliaciją, lavinanti įvairius įgūdžius asmenims su specialiaisiais poreikiais ir pan. Kūdikiams su raidos sutrikimais ši terapija yra ypač tinkama ne tik dėl to, kad muzikinės veiksenos yra tiesiog smagios ir lengvai priimtinos ir be jokio šalutinio poveikio, bet ir dėl to, kad jos turi tiesioginį poveikį įvairioms raidos sritims – lavina smulkiąją ir stambiąją motoriką, formuoja prieškalbinius įgūdžius, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją bei socialinius įgūdžius. Taip pat aktyvioji muzikos terapija naudinga kūdikiams su įvairaus sunkumo psichomotorinės raidos atsilikimu – ar tai dėl įgimtų genetinių sindromų, ar dėl kitų įgimtų/įgytų raidą trikdančių priežasčių.

Taikant šį sveikatinimo metodą ypač svarbus yra terapeuto vaidmuo – jis užmezga betarpišką ryšį su vaiku, reaguodamas į vaiko siunčiamus signalus atliepia jo poreikius „čia ir dabar“, todėl muzikos terapijos procesas dažnai būna nenuspėjamas, lankstus, tačiau ne stichiškas – terapeutas, kaip laivo kapitonas, turi „išvairuoti laivą“ į siekamą tikslą numatytiems rezultatams gauti. Todėl ši terapija ypač efektyvi dirbant individualiai, bet yra būdų ją taikyti ir grupiniuose užsiėmimuose.

Labai naudinga muzikos terapija ir normalios raidos kūdikiams – jos pagalba gali būti stiprinamos ir stimuliuojamos mažiau pažengusios raidos sritys ir(ar) tiesiog skatinama vaiko psichoemocinė raida. Juk besiformuojančioms smegenų sinapsinėms jungtims būtinas aktyvus ir visą vaiko asmenybę įtraukiantis darbas!

Muzikos terapija gali būti naudinga ir vyresnio amžiaus vaikams, turintiems specialiųjų poreikių – fizinę ar/ir intelekto negalę, komunikacijos sutrikimų, įvairių kitų biosocialinių sveikatos problemų, nes ji gali palengvinti ugdymąsi – stimuliuoja dėmesingumą, palengvina kasdieninę veiklą ir pakelia motyvaciją aktyviau dalyvauti kitose lavinimo srityse.

Kitose pasaulio šalyse aktyvioji muzikos terapija taikoma ne tik sveikatos įstaigose, bet ir ugdymo ar socialines paslaugas teikiančiose institucijose, tad aktyvioji muzikos terapija ,,Sveikutyje” – dar vienas įrodymas, kad ši paslauga ir Lietuvoje sėkmingai skinasi kelią 

Tad atvykę į ,,Sveikutį” tikrai nerasite patogaus fotelio, rasite aktyvią veiklą, didelę įvairovę muzikos instrumentų – nuo mažų barškučių iki afrikietiškų būgnų – ir terapeutą, pasiruošusį jautriai reaguoti į jūsų poreikius!

Nė vienas meno žanras nėra toks sinkretiškas, t.y. apjungiantis savyje tiek daug meno rūšių, kaip muzika. Dainavimas, grojimas, vaidyba ir judesys daro milžinišką poveikį ne tik vaikui, bet ir suaugusiam. Nauda ženkliai didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mokslininkai mano, kad žmogaus intelektas nėra vienalytis, bet panašus… į spintelę su stalčiukais. Dėl jų galutinio skaičiaus vieningos nuomonės nėra, tačiau svarbu tai, kad tie intelekto ,,stalčiukai” paaiškina mūsų gabumus, gebėjimus bei pomėgius. Svarbu vaiką nuo mažumės apsupti kuo įvairesne veikla, lavinimu, įspūdžiais ir patirtimis, kad kuo daugiau intelekto tipų būtų naudojami ir gausinami. Ateityje tai turės įtakos, ar suaugęs žmogus mėgs muziką (muzikinis intelekto tipas), dailę (erdvinis koloristinis intelekto tipas), šokį, sportą (kinestetinis), gebės lengvai bendrauti, perteikti savo mintis (tarpasmeninis), puikiai spręs matematikos bei loginius uždavinius (matematinis loginis), norės pažinti save ir tobulinti savo vidines galias (asmenybinis), domėsis gamta, gyvūnais (gamtinis), jam rūpės gyvenimo būties klausimai (egzistencinis) bei mokės pajausti kitus žmones (emocinis intelekto tipas).

O jei suaugęs žmogus su muzika nuo mažumės nebuvo ,,draugavęs”? Mokslininkai jau įrodė, kad žmogaus smegenys yra plastiškos, tai yra gebančios prisitaikyti prie naujai atliekamų veiklų ir taip išsaugančios jau minėtas smegenų sinapsines jungtis, atsakingas už mąstymo greitį. Tad jei suaugęs žmogus pradės mokintis groti fortepijonu ar dainuoti, jis sąmoningai sveikatins save, ne tik suteikdamas ,,darbo” savo dešiniajam smegenų pusrutuliui, atsakingam už teigiamas menines kūrybines emocijas (viena didžiausių depresijos ir pervargimo priežasčių – vienplanė kairiojo smegenų pusrutulio veikla, atsakinga už streso įveikimą ir loginį mąstymą), bet ir puoselės gebėjimą greitai mąstyti, atliks prevencinę veiklą, saugančią nuo įvairių psichikos ligų.

Greičiausiai visi yra girdėję posakį, kad nėščiosioms privalu vengti streso, svarbu apsupti save ramybe ir grožiu ir nesipainioti į nerimą keliančias situacijas. Ir šis dažnai girdimas posakis ne iš piršto laužtas. Daugybė mokslinių tyrimų pagrindžia, kad nėštumo metu motinos patiriamas stresas veikia gimdymo sklandumą, vaikelio vystymąsi, jo emocijų kontrolę vėlesniame amžiuje. 

Gali kilti klausimas, kaip motinos stresas persiduoda įsčiose nešiojamam vaisiui? Atsakymas gana paprastas – kai motina patiria stresą, jos kūne išsiskiria hormonas kortizolis, kuris per placentą patenka į vaisių ir tokiu būdu jį veikia, o kaip žinia, besivystantis vaikelis yra ypatingai jautrus. 

Visai neseniai Olandijos Ranbound Universiteto mokslininkų atlikta tyrimų apžvalga, apibendrino, jog nėštumo metu moters  patiriamas aukštas streso lygis yra susijęs su vaikelio (iki 1 metų amžiaus) irzlumu, miego sunkumais, vaikai dažniau pasižymi taip vadinamais ,,sunkiais charakteriais”. Vėlesniame amžiuje šiems vaikams pasireiškia didesni emocijų reguliacijos sunkumai, jiems dažniau diagnozuojamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

Suprantama, kad streso visiškai išvengti nepavyks, to ir nereikia, tačiau verta paieškoti būdų, kaip nėštumo metu reguliuoti savo patiriamo streso lygį tam, kad vaikelio vystymąsis būtų kuo sklandesnis. 

Psichologinių užsiėmimų ,,Sveikutyje” metu mokoma streso valdymo technikų, pagrįstų Mindfulness (liet. dėmesingo įsisąmoninimo) praktikomis, atliekamos relaksacijos, mokoma atpažinti nerimą keliančias mintis ir su jomis susitvarkyti. Psichologinių seminarų metu pristatoma informacija konkrečiomis, nėščiosioms ir mažus vaikus auginančioms mamoms aktualiomis temomis, teikiamos individualios psichologo konsultacijos.