MOTINOS MEILĖ…

Motinos meilė suteikia besąlyginį vaiko gyvenimo ir jo reikmių įtvirtinimą. Visų pirma, ji juo rūpinasi ir neša visišką atsakomybę už jį. Tai būtina jo augimui ir net gyvybei palaikyti. Antra, tai žymiai daugiau nei globa. Tai motinos nuostata, kuri skiepija vaikui meilę gyvenimui, kad gyventi šioje žemėje yra gera; kad nuostabu būti tokiu, koks esi! Gimti yra gera! Matydamas tokį požiūrį, mažas žmogus įgyja gyvenimui teigiamą atspalvį. Jis jaučiasi puikiai, jausdamas džiaugsmą gyventi. Deja, daugelis galime duoti tik rūpestį ir apsaugą, bet ne teigiamą požiūrį į patį gyvenimą. Kad pastarąjį gėrį suteikti, pati mama turi jausti džiaugsmą gyventi, būti laiminga! Kaip be problemų ir žaibiškai persiduoda nerimas , taip ir meilė gyvenimui užkrečiama.

Abi nuostatos daro įtaką visai vaiko ateičiai. Pažiūrėjus į mus kiekvieną, galima pasakyti, ar mumis tik rūpinosi ir kokį tą požiūrį į gyvenimą mums perteikė. Ar mes gavome, bibliniais įvaizdžiais tariant, medaus ir pieno pojūtį!

Vaiko ir mamos ryšys nelygiavertis: ji teikia pagalbą mažiukui,o jis ją priima. Todėl tai pati aukščiausia meilės išraiška ir tobuliausias emocinis ryšys. Paradoksalu, tačiau tikrasis motiniškos meilės laimėjimas ne meilė bejėgiam kūdikui, o augančiam vaikui. Manau, dauguma su tuo sutiksite. Juk lengviau mylėti tą, kuris Tavo rankose ir visiškai nuo Tavęs priklausomas. Ir tai moteriai labai patinka! Ji stipriai tuo realizuoja savo motiniškumą. Tačiau, tai pasireiškia ir gyvūnijos pasaulyje. Galima sakyti tai insktintyvu, nors motinos meilė nuo gyvūnų skiriasi psichologiniais veiksniais. Moteris jaučiasi patenkinusi savo narcisizmą, valdžios ir nuosavybės poreikį bei savimeilę. Žiūrint giliau, meilė kūdikiui atneša trancendentinį, kūrybinį pasitenkinimą. Tai įprasmina, stipriai sureikšmina jos gyvenimą.

Kadangi vaikelis auga ir savarankiškėja, galima sakyti, jog motiniškos meilės esmė yra rūpintis vaiko augimu ir jį palaipsniui nuo savęs atskirti. Kalba eina ne apie toleranciją savarankiškėjimui, o apie jo skatinimą. O čia būtinas nesavanaudiškumas – atiduoti viską, bet nieko nereikalauti, o tik linkėti viso ko geriausio. Tai nemenkas uždavinys! Galima įsivaizduoti, kad lengviau mylėti bejėgį kūdikėlį, nei tą, kuris nori ištrūkti iš Tavo gniaužtų ir dažnai elgtis priešingai, nei norėtųsi. Bet būtent tai įprasmina motiniškumą, paremtą stipria meile vaikui.

Kai stebiu augančias savo drukas, dažnai jaučiu, kad norėčiau kai ką sureguliuoti jų elgesyje. Tad išties suprantu, jog nieko nereikalaujanti meilė sunkiai pasiekiama. Tai nemenkas išbandymas su meile „paleisti“ savo kūną ir kraują. Trokštu, jog per tai bręstų ir stiprėtų sąmoninga motinos meilė kiekvienoje iš mūsų! Kad pajūtęs stiprią laisvę savarankiškėti, užaugęs žmogus būtų laisvas, mylintis, džiaugsmingas gyvenimui!..

Paruošta pagal Erich Fromm „Meilės menas“, Kaunas 2007