Vilniaus mokyklose radome grietininių, pieniškų ir kitų ledų rūšių. Žinoma, svarbiausia, kad ledai netaptų kasdienio vartojimo preke, bet kaip jie ja netaps, jei siūlomi mokyklų valgyklose?
Pirmojoje mokykloje (maitinimą organizuoja pati mokykla) nustatyta, kadsriubos skonis stipriai sūrus. Paragavus galiu spręsti, kad druskos kiekis viršijo vaikų maitinimo apraše reikalaujamą kiekį 1 g druskos / 100 g patiekalo. Taip pat sriuba pasirodė gana riebi. Grietinės kiekis, vertinant vizualiai – valgomasis šaukštas, t. y. apie 25 g.
Lietinius blynelius su varške, džemu ir grietinės padažu vertinčiau kaip sveikatai nepalankų desertą, kurio maistinė vertė menka, be to patiekale ir jo pagarduose labai daug cukraus. Pridėtinis cukrus jautėsi ne tik lietiniuose blynuose, varškės įdare, džeme, bet ir grietinės padaže. Be to blynuose jautėsi įsigėrę rafinuoti riebalai, blynai buvo stipriai apskrudę, todėl galėjo susidaryti didelis kiekis riebiųjų rūgščių transizomerų ir kancerogeninių medžiagų – akrilamidų.
Bandelė su karamele – rafinuotų miltų ir rafinuoto cukraus užkandis. Jei vaikas renkasi tokį patiekalą pietums, organizmui suteikiamas trumpalaikis sotumas, bet organizmas negauna vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių medžiagų. Tai – tik tušti angliavandeniai.
Degustuotas sulčių gėrimas buvo itin saldus, nors virtuvės vadovė teigė, kad šios sultys skiestos vandeniu. Kyla klausimas: ar saldūs gėrimai vaikams atitinka teisės aktuose nustatytus ne daugiau 5 g cukraus 100 g gėrimo?
Antrojoje mokykloje (maitinimą organizuoja samdoma maitinimo įmonė) patiekalai nebuvo per sūrūs ar per saldūs, neriebūs, tačiau jei vaikas pasirenka blynelius ar bandelę su dešrele, tai jo maitinimas bus nesubalansuotas, menkavertis ir nepalankus sveikatai.
Bendras užkandžių įvertinimas – nepalankus sveikatai
Išvada: vertintų mokyklų valgyklose dominuoja rafinuoto cukraus, rafinuotų kvietinių miltų ir maisto priedų gaminiai. Abejose mokyklose rasti sausainiai su draudžiamais vaikų maitinime iš dalies hidrintais riebalais. Vaikai gali įsigyti įvairiausių nektarų, sulčių gėrimų, saldintų arbatų – pasirinkimas iš tiesų didelis. Padėklai kupini bandelių, keksiukų, vaflių, o štai šviežių vaisių (obuoliai, kriaušės ir bananai) dubenėlis tik vos įžiūrimas arba šviežiais vaisiais visai neprekiaujama. Vaikai tarp visų siūlomų spalvingų etikečių tikrai nepasirinks šviežių vaisių, nes jų net nesimato…
Vaikų mityba nėra subalansuota ir sveikatai palanki
„Mokyklų valgiaraščiuose ir užkandžiuose dominuoja rafinuotas cukrus, rafinuoti miltai, rafinuoti riebalai, mėsa. Šviežių daržovių, vaisių kiekis vis dar mažas. Tausojantys patiekalai – virti garuose, gaminti konvekcinėse krosnyse ar tiesiog virti – nėra dažni. Gazuoti saldinti gėrimai, sulčių gėrimai, nektarai, greito paruošimo gaminiai ir kiti žaismingomis pakuotėmis traukiantys vaikų akis maisto produktai nėra palankūs vaikų sveikatai. Vartojant šiuos menkaverčius produktus vaikams viršyti cukraus dienos normą, kuri yra 12 g per dieną, ir kurią rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, yra labai paprasta. Todėl kyla klausimas: ar mokyklose tikrai užtikrinama vaikų sveikatos apsauga nuo menkaverčio maisto?
Teisės aktuose numatyta, kad karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės ar vaisiai arba jų salotos.
Mokyklose leidžiamas laisvas patiekalų pasirinkimas neugdo vaikų sąmoningumo ir neužkerta kelio nesveikų produktų pasirinkimui. Tikėtina, kad vaikas rinksis picą, ledus, sausainius, bandeles, kibinus, kurie dažnu atveju bus sveikatai nepalankūs ir mityba nebus subalansuota. Maistas turi būti ruoštas šviežiai, bet jei vaikas rinksis bandelę su dešrele, tai kur šviežio maisto pasirinkimas? Vaikų maitinimo aprašas riboja cukraus, druskos kiekius, o realiai gaminama sūriai ir saldžiai. Uždrausti iš dalies hidrinti riebalai, bet jų randame.
Valgiaraščiai organizuotam maitinimui sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas, kalorijų kiekius, tačiau nėra vertinami rekomenduojamų vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulinių medžiagų kiekiai, tad vaikai valgo sovietinių laikų patiekalus, kurie yra menkaverčiai.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas įvertinošią analizę:„Atlikta profesionali analizė. Bandysime pastebėtas blogybes suvaldyti sisteminiu būdu rengdami naująjį vaikų maitinimo aprašą. Vienos iš jų – pažeidimai, kitos – mūsų aprašo netobulumai. Vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščius derina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji taip pat tikrina kaip jų laikomasi. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat tikrina vaikų maitinimą, todėl keista, kaip virėjos, tarp visų tų tikrinimų, sugeba sugadinti produktus. Gal reikėtų joms pasikabinti virtuvėje priminimo plakatą „Mažiau cukraus, druskos, riebalų“?
Matau, kad nauja įsigalinti blogybė mokyklose yra ledai. Sergamumas peršalimo ligomis ir angina vaikų tarpe sudaro ir taip didžiausią visų susirgimų dalį, o ledai šią sergamumo situaciją tik pagilina. Be to, ledai yra menkavertis produktas, kurio vienintelė nauda kaip pieno kalcio šaltinio yra labai menka, nes juose dominuoja cukrus, sotieji riebalai, transriebalai ir šaltis. Šiuo metu rengiami nauji vaikų maitinimo reikalavimai, tad tikimės, situaciją pagerės“.
Vaikų maitinimo organizavimo pokyčių rekomendacijos
- Ugdyti vaikų sąmoningumą ir auginti mitybos raštingumą ne draudimais, o suteikiant žinių apie sveikatos ir jų įtaką sveikatai, mokslo ir sporto rezultatams. Sąmoningas vaikas teiks pirmenybę geram maistui, o prastą atmes.
- Formuoti sveikatai palankius įpročius namuose, viešojo maitinimo įstaigose ir vaikų ugdymo įstaigose, tiekiant šiuolaikiškus, patrauklius ir sveikatai palankius patiekalus.
- Užkirsti kelią nekokybiškų, sveikatai nepalankių, draudžiamų maisto produktų patekimui į vaikų maitinimą kontroliuojant tiekėjus, ugdant atsakingą personalą. Be to, vaikai, tėvai ir pedagogai turi patys stebėti ir vertinti, kuo maitina ugdymo įstaigose, nes tiek reikalavimai, tiek valgiaraščiai privalo būti skelbiami mokyklos interneto svetainėje.
- Koreguoti technologines korteles ir apmokyti virtuvės darbuotojus, siekiant, kad cukraus ir druskos kiekiai neviršytų rekomenduojamų normų, patiekalai nebūtų persismelkę aliejumi ir prikepę.
- Patiekalus gardinti šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis (bazilikas, čiobrelis, rozmarinas, raudonėlis, petražolės, krapai ir t.t.) ir naudoti įvairesnius prieskonius (cinamonas, ciberžolė, juodieji pipirai, kalendra, kuminas ir pan.). Praturtinti prieskoniais ir prieskoninėmis žolelėmis patiekalai bus ne tik skanesni, vertingesni, bet ir patrauklesni vartojimui.
- Rafinuotą aliejų salotoms ir kitiems netermiškai apdorojamiems patiekalams keisti pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi ar kitu nerafinuotu aliejumi.
- Įtraukti į valgiaraščius įvairesnius miltus, siekiant, kad bent 20 proc. miltinių patiekalų sudarytų viso grūdo miltai.Paįvairinti patiekalus viso grūdo kvietiniais miltais, Spelta miltais, viso grūdo ruginiais miltais, grikių miltais, kukurūzų ar ryžių miltais.
- Kiekvieno valgymo metu vaikai turi gauti daržovių, vaisių, uogų.
- Ledai, saldūs sausainukai, saldinti gėrimai turėtų būti keičiami sveikatai palankiais užkandžiais (švieži ir sezoniniai vaisiai, uogos, daržovės, riešutai, sėklos, visavertės grūdinės kultūros ir jų gaminiai), o troškulys malšinamas vandeniu.
- Mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą, įvedant ankštines ir įvairias grūdines kultūras į vaikų racioną.
- Mokyklų valgyklose šiltuoju metų laiku gaminti sveikatai palankius ledus, o ne prekiauti menkaverčiais ledais.Pavyzdžiui, braškes ir bananus susmulkinti ir sudėti į formeles, sušaldyti. Štai ir viskas – skanūs ir sveikatai palankūs ledai.
Šiemet startuoja nacionalinė iniciatyva „Sveikatai palanki ugdymo įstaiga“, kurios įgyvendintojas– VšĮ „Sveikatai palankus“ – sieks kompleksinių vaikų maitinimo pokyčių ugdymo įstaigose.Taip pat nuo spalio 1 d. startuoja Europinis Erasmus+ KA2 tarptautinis projektas „Sveikatai palankios mitybos inovatyvaus mokymo metodologijos vystymas ir praktika ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme“ (orig. Innovative teaching methodology of health friendly nutrition development and practice in pre-primary and primary education (HeathEDU), kurio tikslas – formuoti vaikų, tėvų, mokymo įstaigų personalo sveikatai palankios mitybos įpročius, teigiamas nuostatas, ugdyti ir skleisti sveikos mitybos ir gyvensenos principus bei sąmoningumą visoje įstaigų bendruomenėje, įdiegti sveikatai palankius patiekalus vaikų valgiaraščiuose ir suformuoti teisingą valgymo kultūrą. Projekto metu patirties semsimės ir kartu mokysimės su projekto partneriais iš Viduržemio jūros regiono. VšĮ „Sveikatai palankus“ – asocijuotas projekto partneris.
Platesnę vertinimo informaciją ir rekomendacijas pokyčiams skaitykite čia.
Socialinio tinklo „Facebok“ bendruomenė „Sveikatai palanki mityba“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina kompetentinga informacija apie sveikatai palankius maisto produktus ir patiekalus.
ŠALTINIAI:Raminta Bogušienė – VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatos specialistė, maisto technologė. Tel. pasiteirauti 8 645 17 472, el. p. raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą