Kompiuteris – tai ne stebuklingoji lazdelė, kuri akimirksniu padarys jūsų vaiką protingą. Kaip ir bet kuris kitas užsiėmimas, virtualinės vaikų pramogos iš suaugusiųjų reikalauja laiko ir kantrybės.
Argumentai prieš
Ir kuo tik nėra kaltinamas kompiuteris! Panagrinėkime virtualios realybės priešininkų argumentus.
Kompiuteris turi „nuosavas smegenis“ ir gali visiškai pavergti žmogų.
Ar ne keista, kad tokių epitetų susilaukia „metalo dėžė“ arba „megabaitų maišas“?
Netgi pats šiuolaikiškiausias kompiuteris turi ne daugiau proto nei konstruktorius „Pasidaryk pats“. Visos elektroninės mašinos veikia pagal programą, kurią sukūrė žmonės.
Proto priskyrimas kompiuteriui – iš fantastinės literatūros srities. Nei vaiko smegenų, nei komunikabilumo pats kompiuteris negali paveikti.
Kompiuteris pavojingas vaiko sveikatai. Jis skleidžia labai kenksmingus spindulius.
Skystųjų kristalų (plokštieji) ekranai ir nešiojamieji kompiuteriai apskritai neišskiria jokių žemųjų bangų.
Paprasti monitoriai išties skleidžia labai žemas bangas, tačiau jų poveikis ne galingesnis negu bet kurio buitinio prietaiso (beje, kur kas mažesnis nei televizoriaus).
Be to, monitorius yra rentgeno, infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių šaltinis.
Pirmųjų sklaida daug mažesnė už natūralų radiacinį foną, kitų dviejų (infraraudonųjų ir ultravioletinių) – niekingai menka, palyginti su elektros lempučių poveikiu.
Monitoriai, pagaminti prieš 5-7 metus, patys pavojingiausi, tačiau juos paprasta „nukenksminti“ pritaisius apsauginį ekraną. Šiuolaikiniai aukštos kokybės monitoriai jau turi rimtą apsaugą.
Pačią didžiausią žalą kompiuteris vis dėlto daro vaikų akims. Oftalmologai pataria mažiesiems iki 5-erių metų prie kompiuterio sėdėti ne daugiau kaip 20 minučių per dieną, vyresniems ikimokyklinukams – iki pusvalandžio.
Kompiuteris – tai tik pramogavimo įrankis, todėl jis nėra būtinas.
Visiškai ne taip. Kompiuteris gali tapti universaliu pagalbininku: ir patyrusiu logopedu, ir kantriu repetitoriumi, ir rašomąja mašinėle, ir žaidimų draugu, ir vertingos informacijos perdavimo bei saugojimo priemone.
Elektroninis mokytojas
Kompiuterio ekrane atgyja visokiausios vaiko fantazijos. Taip pat atgyja ir jį supančio pasaulio daiktai, skaičiai bei raidės. Kompiuterio žaidimai sudaryti taip, kad vaikas gali ne tik įsivaizduoti vieninę sąvoką arba konkrečią situaciją, bet ir gauti bendrą visų panašių daiktų arba situacijų sampratą.
Vaikams gana anksti ima vystytis svarbiausios mąstymo operacijos – apibendrinimas ir klasifikacija, kurios, taikant standartinį mokymą, pradeda formuotis tik apie 6-7 metus.
Ką gi naujo duoda vaikams kompiuteris, palyginti su gyvu mokytoju?
* Vaikas gana greitai ima suprasti, kad egzistuoja ne tik realūs daiktai, bet ir paveikslėliai, schemos, žodžiai, palyginimai ir galų gale mūsų mintys, kurios yra sudėtingiausia tikrovės dalis.
* Vystosi sugebėjimas mąstyti abstrakčiai. Prisiminkite amžinus sunkumus mokant vaikus skaičiuoti ir be garso skaityti: mažyliai vis tiek skaito pašnibždomis, o skaičiuodami lenkia pirštukus. Kompiuteris padeda įveikti šią problemą jau 4-5 metukų vaikams.
* Gerėja atmintis ir dėmesingumas. Tai atitinka psichikos vystymosi dėsningumus: mažyliai įsimena tik ryškius įvykius ir detales, o kompiuteris kaip tik pateikia informaciją įdomiau, ryškiau ir reikšmingiau. Tai pagreitina įsiminimą ir daro jį prasmingesnį, ilgalaikiškesnį.
* Kompiuterio žaidimai koordinuoja bendrą galvos smegenų regėjimo ir motorikos analizatorių veiklą. Tėvai dažnai skundžiasi savo atžalų nerangumu. Kai kurie net į šeštus metus įžengę mažyliai painioja sąvokas „dešinė“ ir kairė“. Kodėl gi būtent kompiuteris padeda vaikui susigaudyti? Todėl, kad žaisdami bet kokį žaidimą, ar patį paprasčiausią, ar sudėtingiausią, vaikai priversti spausti tam tikrus klavišus, o tai treniruoja mažuosius rankos raumenis. Rankos judesius galima derinti su judesiais ekrane. Tokiu būdu visiškai natūraliai tobulėja regėjimo-motorinė koordinacija.
* Kaip sunku priprašyti vaiką atsisėsti ir pasimokyti! Tačiau kompiuteris – patrauklus žaislas. Susidomėjimas, kurį jis sukelia, ugdo vaiko pažinimo motyvaciją, tobulina nevalingą atmintį bei dėmesį. Toks vaiko parengimas mokyklai teikia jam malonumo.
Aukso vidurys
Tėvams, nusprendusiems supažindinti mažylį su kompiuteriu, aišku, nedera pamiršti aukso vidurio taisyklės.
Kiek pranašumų beturėtų kompiuterio žaidimai, jie neugdo, tikro, nuoširdaus bendravimo įgūdžių.
Tai ypač atmintina tėvams, auginantiems drovius ir uždaro būdo vaikus: kompiuteris leidžia persikelti į kitą pasaulį, kurį traukia pamatyti, kuriame smagu pažaisti.
Tuo tarpu vaikas vis dažniau nusigręžia nuo realios erdvės, kuri jam grasina neigiamais įvertinimais bei verčia keisti save.
Ir vis dėlto kompiuteris – tai mūsų ateitis.
Jo įvaldymas vaikus moko paprastai ir greitai gauti bei apdoroti informaciją, o tai paspartina bei optimizuoja mąstymo procesą, padeda tiksliau spręsti naujus uždavinius.
Palikti komentarą