Autorės: Sigita ŽEMAITYTĖ, auklėtoja metodininkė, Vilniaus lopšelis-darželis „Atžalėlės“ ir Vaida SADAUSKAITĖ, priešmokyklinio ugdymo pedagogė, Vilniaus „Volungės“ darželis-mokykla.
Pasak didaktikos mokslo pradininkų J. A. Komenskio, J. H. Pestalocio, I. Heisingo, vaizdumo ir žaidimo principai nulemia sėkmingo mokymosi etapus tolimesnėse klasėse. Todėl žaidimas yra ne tik vyraujanti priešmokyklinio amžiaus vaiko veikimo forma, bet ir vyraujanti ugdymo(si) nuostata. Vaikas gyvena žaisdamas, todėl žaisdamas jis greičiau išmoks skaičiuoti, susipažins su skaičiais ir skaičiavimo veiksmais.
Matematika apima visas priešmokyklinio amžiaus vaiko veiklos sritis. Matematinės sąvokos turėtų būti vartojamos nuolat, atliekant kasdienius darbus, planuojant, skaičiuojant. Vaikų, kurių matematiniai gebėjimai specialiai ugdomi, matematinio mąstymo rezultatai yra gerokai geresni. Jei vaikui atskleidžiamas skaičių ir aritmetikos ryšys su realybe, matematika jam taps įdomi ir ugdys gebėjimą mąstyti. Paprastesnių matematinių vaizdinių šaltinis gali būti artima vaiko aplinka, kurioje jis veikia ir kurią gerai pažįsta.
Manoma, kad matematinę kalbą vaikai pradeda suvokti būdami 5–6 metų, o kartais net vėliau. Vaikai gana greitai išmoksta skaičiuoti nuo vieno iki penkių, tačiau skaičius kartoja kaip eilėraštį. Tokio amžiaus vaikai dar negeba suprasti, kaip skaičiai kinta, atsiranda ir kokia yra jų sandara. Priešmokyklinio amžiaus vaikams mokytis matematikos gali būti labai įdomu ir lengva, tik reikėtų juos kuo įvairesniais būdais supažindinti su matematika. Taikant specialius metodus galima lengvai ugdyti su matematika susijusius pažintinius gebėjimus, tačiau juos būtina nuolat pastiprinti, kad nepasimirštų.
Vaikai mokosi skaičiuoti keliais etapais
Pirmiausia vaikai supranta, kad yra tam tikri kiekiai. Jei vaikas nori tiek pat saldainių, kiek turi draugas, jis paims saują, kuri jam atrodys tokio pat dydžio. Arba: jei vaiko paprašysite paimti tiek kaladėlių, kiek jau sudėta į liniją, jis sudės maždaug tokio pat ilgio liniją, nesuvokdamas, koks tai kaladėlių skaičius.
Kitas etapas: loginis vieno su vienu lyginimas. Vaikas jau moka sudėti tokį patį skaičių kaladėlių nes jis dėlioja kaladėles taip, kad kiekviena nauja kaladėlė atitiktų jau padėtą kaladėlę. Tai pakankamai abstraktūs ir sudėtingi veiksmai.
Ir tik paskutiniame etape, jau perėjęs du pirmuosius, vaikas išmoksta skaičiuoti.
Kaip padėti vaikui?
- Vartokite žodžius: daugiau, mažiau, daug, keletas, didelis, aukštas, mažas, sunkus ir pan.
- Paprašykite padėti jums grupėje, ir duokite tokias užduotis, kaip: „paduok daugiau…“, „paimk keletą…“, „paimk šiek tiek mažiau…“.
- Žaiskite kartu su vaiku, patarkite, kad kiekvienas meškutis turi gauti tiek pat kaladėlių.
- Kartu išrikiuokite visus žaislus ir išdalinkite jiems pietus: po vieną lego kaladėlę.
- Paprašykite padėti serviruoti stalą, pasakykite, kad kiekvienam žmogui turi būti padėta po vieną lėkštę, vieną šakutę ir vieną peilį.
- Duokite šešis žaislus ir šešias skrybėles, tegul vaikas juos suporuoja.
- Sudėties ir atimties galima mokyti stebint paukščiukus parke. Tai bus ir tekstinių uždavinių suvokimo pagrindas, jei suskaičiuosite kiek paukštelių buvo, kiek nuskrido, o kiek jų dar liko tupėti ir pan.
- Erdvinių sąvokų galima mokytis žaidžiant kamuoliu: kamuolys virš galvos, ant žemės, metam į kairę, į dešinę pirmyn, atgal ir pan.
- Orientacijos plokščioje erdvėje galima mokytis dėliojant dėliones, mozaikas, ornamentus iš gamtinės medžiagos ant plastilinu padengtos lentelės, piešiant („kairėje pusėje nupiešk namelį, dešinėje – mišką“ ir pan.
- Improvizuokite! Žaiskite kartu ir rasite daugybę smagių idėjų!
Skaičių medžioklė
Ištarkite bet kokį skaičių ir prašykite vaiko grupėje surasti daiktą, atitinkantį šį skaičių. Pavyzdžiui, pasakote „keturi“, o vaikas suranda kėdę, kuri turi keturias kojas.
Skaičiuotuvas
Parodykite vaikams, kaip paspausti skaičiuotuvo mygtukus, kad skaičiai atsirastų ir išnyktų. Parodykite mygtukus su pliuso ir minuso ženklu. Užrašykite skaičius nuo 1 iki 10. Sakykite garsiai skaičius ir stebėkite, ar vaikai, išgirdę jūsų ištartą skaičių, randa jį skaičiuotuve. Leiskite vaikams pažaisti ir patiems ištirti skaičiuotuvą.
Linksmybės žvejojant
Išsikirpkite daug kartoninių žuvelių. Pasitelkite vaizduote ir pasidarykite jas skirtingų formų, dydžių ir spalvų. Ten, kur turėtų būti žuvelių „burna“, uždėkite po sąvaržėlę. Prie liniuotės virve pririškite magnetą. Vaikams patiks gaudyti „žuvis“ ir apie jas pasakoti. Paprašykite jų parodyti visas raudonas, visas mėlynas arba visas žalias žuvis. Tada paprašykite jų parodyti visas didžiausias arba visas mažiausias žuvis. Pakalbėkite apie visas spalvas ir daug skaičiuokite.
Skaičių porų derinimas
Ant viso popieriaus lapo prirašykite daug skaitmenų porų nuo 1 iki 5. Vaikai turi nubrėžti linijas, kurios sujungtų tokios pačios vertės skaitmenis. Pasunkinkite užsiėmimą, skaitmenis užrašydami įvairiomis spalvomis – mėlynos spalvos 5 ir geltonos spalvos 5, žalios spalvos 3 ir rožinės spalvos 3. Paklauskite vaiko, kaip skaitmenys vadinami? Pasiūlykite surasti tris geltonos spalvos objektus kambaryje? O penkis mėlynus segtukus krepšelyje? Paverskite skaičiavimą malonumu.
Skylučių sudėtis
Vienoje dėžės ar kartono lakšto pusėje nupieškite penkias ar šešias skyles. Pasirūpinkite, kad mažiausia jų būtų tokio dydžio, kad tilptų teniso kamuoliukas. Rūpestingai iškirpkite skyles. Virš kiekvienos skylės surašykite taškus – kuo mažesnė skylė, tuo daugiau taškų. Pastatykite kartoną arba dėžę su skylėmis priešais žaidėjus, kurie paeiliui bandytų įmesti kauliuką į skyles. Jei kamuoliukas pataiko į skylę, užrašykite tą skaičių prie žaidėjo vardo. Pagerinkite vaikų sudėties įgūdžius, pasiūlydami jiems nuolat skaičiuoti taškus. Asmuo, surinkęs didžiausią skaičių taškų, laimi.
Taškai ir brūkšniai
Nupieškite daugybę eilių taškų ant popieriaus. Taškų skaičius lemia žaidimo ilgumą. Žaidėjai paeiliui brėžia linijas, jungiančias vieną tašką su kitu. Galima brėžti linijas bet kokia kryptimi, tik ne įstrižai. Tikslas – jungiant taškus suformuoti keturkampį. Vaikas, kuris nubrėžia paskutinę liniją, paskelbia keturkampį „savu“ ir parašo jame savo inicialus. Taip pat jis gauna papildomą ėjimą. Pabaigoje suskaičiuokite keturkampius, kad būtų matyti, kas laimėjo.
Stiklo rutuliukų ridenimas
Išpjaukite dėžutės apačioje arkas, pro kurias galėtų įriedėti rutuliukai. Virš kiekvienos arkos pažymėkite taškų skaičių. Ant grindų pažymėkite, nuo kur reikia ridenti. Žaidėjai paeiliui ridena šešis stiklo rutuliukus į dėžutę. Jei kamuoliukas pataiko į arką , žaidėjas pelno pažymėtus virš arkos taškus. Paskirkite taškų skaičiuotoją. Laimi pirmas žaidėjas surinkęs nustatytą taškų skaičių.
Matematinės estafetės
Vaikai suskirstomi vienodo dydžio grupėmis. Kiekvienos grupės vaikai sustoja į eilę ir pasiruošia estafetėms. Vedantysis sako kokį nors matematikos veiksmą, pvz.: 2+3. Grupės priekyje stovintis vaikas skaičiuoja. Pirmasis, pasakęs teisingą atsakymą, eina į savo eilės galą. Tada antruoju buvęs vaikas atsistoja pirmojo vietoje. Taip vaikai keičiasi vietomis, o vedantysis sako vis naują veiksmą. Laimi ta komanda, kuri greičiausiai pasako visus teisingus atsakymus.
Ketvirtas sako: „Bum!“
Vaikai sėdi ratu ir išsiskaičiuoja iš eilės kelintiniais skaitvardžiais: pirmas, antras, trečias, o ketvirtas sako „Bum!“. Toliau: penktas. šeštas, septintas ir vėl „Bum!“. Kuris vaikas suklysta užsideda karūną su užrašu „Bum!“ ir sėdasi į rato vidurį. Kitą kartą galima pakeisti , kad „Bum!“ sako kas trečias.
Rask skaičių kaimynus
Vaikai stovi ratu. Pedagogas rato viduryje sako skaičių ir meta kuriam nors vaikui kamuolį. Vaikas, kuris pagauna kamuolį, turi pasakyti to skaičiaus kaimynus.
Mes – skaičiai
Visi vaikai užsideda ant galvos karūnas su skirtingais skaičiais arba sudėties ir atimties ženklais. Po pedagogo komandos „užrašo“ veiksmų grandinę atitinkamai sustodami. Kai visi sustoja, žaidimas kartojamas sudarant kitokius veiksmų variantus su tais pačiais skaičiais.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą