Šiandien norėčiau pakalbėti tema: „Mamytė savo vyrui“. Taip, kartais būna, kad žmona santykiuose su vyru prisiima jo mamos vaidmenį, pradeda juo rūpintis, globoti, gailėtis, o kartais netgi materialiai išlaikyti.
Priežastys gali būti įvairios, galbūt tokį elgesio modelį ji perėmė iš savo šeimos, o gal pats vyras savo infantiliškumu pastūmėjo taip elgtis.
Kuo tai pavojinga? Sutrinka sveika ėmimo/davimo pusiausvyra, neįmanoma gyventi lygiavertėje partnerystėje, žlunga seksualinis gyvenimas, nes su mamomis nemiegama! Pavojinga ši situacija ir tuo, kad užblokuojami vyro savirealizacijos kanalai bei finansiniai srautai, nukenčia jo paties vyriškas savęs identifikavimas. Vyras praranda norą būti geresniu už kitus, būti maitintoju, nugalėtoju.
Vienas iš santykių šeimoje aspektų yra tai, kad žmona yra stimulas savo vyrui, skatinantis kovoti ir siekti pergalių išoriniame pasaulyje, vyro prigimtis reikalauja vis iš naujo ir iš naujo įrodyti savo moteriai ir sau pačiam, kad jis geriausias ir verčiausias, kad yra pajėgus aprūpinti ir išmaitinti šeimą. O mamytės visa tai sugadina savo gailesčio jausmu.
Pateiksiu keletą pavyzdžių, kad būtų suprantamiau. „Aš neprašau iš jo kailinių, nes žinau, kaip jam sunku dirbti, aš kaip nors ir su senu paltu žiemą ištversiu“. „Mano vyrui skauda nugarą, aš jau kaip nors pati parvilksiu namo tą maišą su produktais“. „Oi, ką jūs, Petriukui negalima šitaip vargintis, jam prasidės migrena, leiskite, geriau aš pati susiderėsiu su tiekėjais“.
Kiekviename pavyzdyje, iš pirmo žvilgsnio, viso labo rūpinimasis vyru dėl visiškai objektyvių priežasčių. Tačiau iš tikrųjų moteris kiekvienu iš šių atvejų atima iš savo partnerio galimybę būti vyru.
Kiekvienas vyras pajėgus padidinti savo pajamas ir padovanoti žmonai kailinius, jei ji nuoširdžiai juo tiki ir nebijo išsakyti savo norų. Sunkaus krepšio atveju galite leisti vyrui išspręsti šią problemą jam patogiu būdu. O derybų atveju moteris apskritai neturėtų kištis į vyriškus užsiėmimus – nei vyro darbe, nei kasdieniame gyvenime. Mano nuomone, svarbiausia yra suprasti, kad vyrai turi kartais klysti ir pralošti, prarasti pinigus – visa tai yra jų patirtis, be kurios jie negalės iki galo savęs realizuoti.
Moters uždavinys – tokiais momentais būti šalia, palaikyti, bet nesigailėti, kur kas geriau tiesiog pasakyti, jog ji tiki, kad jam pasiseks, o šita problema – tai tik laikini sunkumai, su kuriais jis susidoros.
Ką daryti, jei supratote, jog tapote savo vyrui mama, bet norisi būti mylima moterimi, kuria žavimasi ir kurią nešioja ant rankų?
Problemos suvokimas ir įvardinimas – tai jau yra pusė sprendimo. Toliau būtina perjungti savo dėmesį nuo vyro figūros į save pačią, savo asmenybę ir užsiimti savimi. Prisiminti mėgstamą veiklą, saviugdą, savirealizaciją. Tik pilnavertė ir įsitraukusi moteris gali tapti lygiaverte vyro partnere.
Informacijos šaltinis: https://seimairnamai.eu/mamyte-savo-vyrui/
Palikti komentarą