Gruodžio 10-oji – Žmogaus teisių diena. Viena svarbiausių asmens prigimtinių ir pamatinių teisių – teisė į gyvybę.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautais miestų ir rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, per šių metų tris ketvirčius Lietuvoje nusižudė tiek vaikų, kiek per visus 2014 metus, t. y. 12 vaikų. Taip pat per minėtą laikotarpį nusižudyti bandė 15 vaikų.
Pastebėta tendencija, kad kai kuriose savivaldybėse nepilnamečių savižudybės įvyksta ne vieną kartą. Tam gali turėti įtakos netoliese arba žinomų visuomenei nusižudžiusių žmonių viešai pasakojamos ir ypač detaliai nagrinėjamos istorijos bei galimos jų priežastys.
Šiandien tarp paauglių pasireiškia ir sąmoningas savęs žalojimas. Bandę sau pakenkti paaugliai, palyginus su to nedariusiais bendraamžiais, pasižymi didesne savižudiško elgesio tikimybe, t. y. tie, kas save žalojo, dažniau pagalvoja apie savižudybę. Nors pasitaiko atvejų, kada save žalojantys asmenys neturi suicidinių ketinimų. Jie tik nori tokiu būdu sumažinti tvyrančią įtampą ir nerimą.
Tokį elgesį nulemia skirtingi motyvai, kurių, kaip įprasta, būna ne vienas (patirtas smurtas, konfliktiniai santykiai su tėvais, bendraamžiais ir pan.). Vis dėlto sąmoningai save žalojantys vaikai (išskyrus tuos, kurie siekia manipuliuoti kitais ar gauti dėmesio) labai slepia tokio žalojimosi matomas pasekmes. Taigi dalis savęs žalojimo ar bandymo žudytis atvejų taip ir lieka nežinomi vaiko artimiesiems, vaiko teisių apsaugos ir kitiems specialistams.
Savižudybių atvejais psichologinė pagalba teikiama šeimų nariams, vaikų globos įstaigų, jei vaikas auga institucijoje, ir mokyklų bendruomenėms, visų pirma, klasių, kuriose mokėsi nusižudę vaikai, mokiniams. Po savižudybių ar pasitvirtinus savęs žalojimo faktams padeda ugdymo, vaikų globos įstaigų personalas, pasitelkiami ir pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai bei kiti specialistai. Neretai su šeimų ar šeimynų nariais apie savižudybę tenka kalbėti ir Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistams.
„Svarbiausia, kad tėvai, kiti šalia vaiko esantys suaugusieji kasdien skirtų jam laiko, kurio metu, atidėję visus kitus reikalus, klaustų, kaip sekasi, klausytų ir girdėtų, ką vaikas kalba, domėtųsi juo ir gilintųsi, kuo vaikas gyvena, palaikytų bei suprastų, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Alina Jakavonienė. – Tokiu būdu palaikomas glaudus tarpusavio ryšys ugdo vaiko pasitikėjimą suaugusiuoju. Vaikas dalijasi mintimis, patiriamais sunkumais ir rūpesčiais, o suaugusysis, esant reikalui, jam padeda išspręsti iškilusias problemas arba kreipiasi pagalbos į specialistus.“
Išsamesnės informacijos apie savižudybes, savižalą, patarimų, kaip elgtis sužinojus apie jas ar kilus tam tikrų įtarimų, galite rasti www.pagalbavaikams.lt.
Emocinės ir psichologinės pagalbos telefono numeriai
Pokalbiai telefonais, kurių numeriai prasideda 8 800 xxxxx, nemokami. Šiais numeriais galima skambinti iš visos Lietuvos.
Psichologinės pagalbos tarnyba – Telefono numeris – Darbo laikas
„Vaikų linija“ – 116 111 – 11.00–21.00 – kasdien
„Vilties linija“ – 116 123 – visą parą
„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366 – 10.00–21.00 – kasdien
„Linija doverija“ – 8 800 77277 – 16.00–20.00 – darbo dienomis.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą