Sakoma, jog reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma. Šia idėja savo darbe vadovaujasi „Raudonos nosys gydytojai klounai“, kurie jau penkerius metus skleidžia geras emocijas Lietuvos ligoninėse, kur gydomi įvairiomis ligomis sergantys vaikai.
Organizacijos „Raudonos nosys gydytojai klounai“ pagrindinis tikslas – skleisti juoką ir džiaugsmą vaikams ir jų šeimos nariams, atsidūrusiems sudėtingose gyvenimo situacijose. Gydytojai klounai reguliariai lanko sergančius vaikus Lietuvos ligoninėse, bendrauja su jais ir suaugusiaisiais pasitelkdami triukus, muziką, mimikas – taip suteikia mažiesiems džiaugsmo, mažina stresą bei įtampą. Kiekvienas apsilankymas yra unikalus ir išskirtinis, nes neaišku, kokios emocinės pagalbos prireiks ligoniukams tuo metu.
Mažiesiems pacientams ir juos slaugantiems artimiesiems gydytojai klounai padovanoja džiugių akimirkų, kurių ligoninėse dažniausiai trūksta. Klounų apsilankymai praskaidrina ligoninės kasdienybę, mažina stresą ir baimę, padeda atsipalaiduoti, lavina vaizduotę.
Gydytojai klounai Vilniaus vaikų ligoninėje lankosi du kartus per savaitę ištisus metus. Reguliariai dirba ir Kauno bei Klaipėdos vaikų ligoninėse, organizuoja išvykas į gydymo įstaigas kituose Lietuvos miestuose.
„Raudonos nosys gydytojai klounai“ meno vadovė Justė Kulakauskaitė „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad gydytojų klounų projektas prieš penkerius metus gimė dviejų kultūros vadybos magistro studenčių iniciatyva. Jos nusprendė parašyti ir Lietuvoje įgyvendinti projektą apie klounų darbą ligoninėje. Tuo metu apie tokią veiklą Lietuvoje dar nieko nebuvo žinoma, o Europoje ji egzistavo jau beveik 20 metų. Merginos parašė projektą, surinko grupę aktorių, kurie dalyvavo pirmuose mokymuose su labai patyrusiais socialinės klounados lektoriais iš Vokietijos, ir pradėjo pirmuosius žygius į ligonines.
„Man labai patiko ši iniciatyva – aš buvau viena iš 16 pirmųjų jos dalyvių, – prisimena I.Kulakauskaitė. – Nusprendėme, kad projektas negali taip nutrūkti, nes tokios veiklos Lietuvoje labai reikia. Todėl savanoriškai tęsėme gydytojų klounų darbą. Taip savanorių iniciatyva šis projektas vyko, o šiuo metu jau esame gerokai išsiplėtę ir įsitvirtinę.“
Gydytojai klounai, pasak meno vadovės, yra profesionaliai parengti ir nuolat dalyvauja mokymuose Austrijoje, nes priklauso tarptautinei organizacijai „Red Nose Clowndoctors Internacional“, vienijančiai 10 šalių. Klounai turi turėti įgimtą humoro jausmą, aktorinių gabumų, išmanyti magiją, akrobatiką, žongliravimą, šokį, muziką. Kadangi dirba ligoninėse ir dar su vaikais, jiems būtinas specialus psichologinis pasirengimas, sociologijos, komunikacijos žinios.
Gydytojų klounų darbas tikrai nėra lengvas, ypač psichologiškai, ne visi tą psichologinį krūvį atlaiko. Ar žmogus sugebės dirbti, dažniausiai paaiškėja dar per mokymus. Vis dėlto net ir stipriausiems, susidūrus su sergančių vaikų emocijomis, kartais tenka apsiverkti.
„Visai neseniai Vaikų ligoninės neurologijos skyriuje su kolege buvome užėjusios pas sunkiai sergančią, po traumos į aplinką nereaguojančią maždaug trejų metų mergaitę, – pasakoja Justė. – Sudainavome jai linksmą vaikišką dainelę su jos vardu, o išeinant iš palatos mergaitės senelė ėmė raginti anūkę padėkoti. Keisčiausia, kad didelėmis pastangomis mergaitė ištarė kažką panašaus į padėkos žodį. Močiutė po to nenorėjo mūsų išleisti, prašė pabūti dar. Jai buvo didelis džiaugsmas matyti, kad vaikas į kažką sureagavo, parodė gyvybės ženklus. Visi džiaugėmės ir tikrai norėjosi verkti, bet džiaugsmo ašaromis.“
Pasak merginos, nėra taisyklių, kaip reikia elgtis užėjus į palatą. Kiekvienos palatos „gyventojai“ yra kitokie. Nors klounai ir gauna informacijos iš ligoninės personalo apie vaikus, jų amžių, būklę, kaskart tenka improvizuoti.
„Yra tam tikros priemonės, kurios dažniausiai veikia tam tikro amžiaus vaikus. Jos ir būna mums atspirties taškas, – sako J.Kulakauskaitė. – Vaikus iki trejų ketverių metų dažniausiai sudomina bet kokia poetika, kurią gali sukurti palatoje, – be žodžių kuriamos vizualios istorijos, naudojant muilo burbulus, skraidančias skareles, primityvius muzikos instrumentus ir kt. Vyresnius vaikus, net paauglius – nors dažnai klaidingai manoma, kad klounų jiems visiškai nereikia, – puikiai veikia klasika, naudojama nuo Čarlio Čaplino (Charlie Chaplin) laikų: įvairūs atsitrenkimai, griuvimai, nelogiškas elgesys. Tai vaikus išmuša iš vėžių ir jie pradeda juoktis.“
Šiuo metu klounų gydytojų grupėje yra 8 nariai – profesionalūs aktoriai, pedagogai, teatro edukologai. Svarbiausia norintiems būti klounais – net ne aktorinis išsilavinimas, o sugebėjimas jausti žmones.
„Aš jaučiu labai didelį moralinį pasitenkinimą, kai mums pavyksta pakeisti žmonių emocinę būseną – skausmo ašaras pakeičia džiaugsmo ašaros ir juokas, vaikai bent kuriam laikui užmiršta savo skausmą“, – sako mergina.
Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą