Visi matuoja moksleivių pasiekimus, tačiau lieka neišmatuota jų savijauta mokykloje. Nesaugūs mokyklos aplinkoje, nesutaria su bendraklasiais, patiria patyčias, nepagarbų suaugusiųjų elgesį ir patys atsilygina tuo pačiu – tokius rezultatus atskleidė mokinių pasitenkinimo mokykla tyrimas. Tik dviejose iš 680 Lietuvos mokyklų mokiniai jautėsi pakankamai giriami.
Kritikos lavina ir kruopelė pagyrimų
Akademiniais pasiekimais besididžiuojančios didelės mokyklos, esančios reitingų viršūnėse, nusiristų žemiau, jei lygintume jų vaikų emocinę būklę. Mažosios regionų mokyklos, besigiriančios bendruomeniškumu, taip pat nesublizgėtų, jei būtų paprašytos draugišką atmosferą derinti su pagarbesniu požiūriu į vaikų mokymo kokybę. Tokios išvados peršasi apibendrinant pirmą kartą žurnalo „Reitingai“ paskelbtą šalies mokyklų, kurios išsiskiria gera atmosfera, apžvalgą.
Pasinaudojus Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros apklausomis, kurias pernai užpildė 636 mokyklų mokiniai ir 678 mokyklų mokinių tėvai, duomenimis, paaiškėjo, kad laimingus vaikus ugdančių įstaigų ne tiek jau daug.
Mokiniams ir tėvams reikėjo atsakyti į 30 klausimų. Jiems teko įvertinti, ar daugelis mokyklos mokinių tarpusavyje gerai sutaria, ar per paskutinius porą mėnesių iš bendramokslių nesišaipyta. Vaikai atsakė, ar saugiau jaučiasi klasėse, koridoriuose, valgykloje, tualete, kieme, ar mokytojai ir klasės draugai su jais elgiasi pagarbiai, ar dažnai juos giria. Buvo klausimas, ar mokytojai tiki, kad kiekvienas iš jų mokinių gali padaryti pažangą jo dėstome dalyke. Moksleivių teirautasi, ar jie elgiasi drausmingai tada, kai nemato pedagogai, taip pat, ar jie jaučiasi laimingi.
„Bendrąja prasme tiktai dviejų mokyklos Lietuvoje iš 680 mokiniai patvirtino, kad jie yra pakankamai giriami, – į vieną iš anketos rezultatų dėmesį atkreipė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. – Tai yra iš tikrųjų liūdna, nes mokiniai nėra įvertinti, jie mano, kad mokytojai juos labiau kritikuoja, spaudžia, reikalauja, o su pagyrimais ir įvertinimais teigiamais yra bėda“.
Dažniausiai mokytojų giriami jaučiasi Ukmergės Dainavos pagrindinės mokyklos ir Vilniaus Santariškių konsultacinio mokymo centro mokiniai. Dažniausiai laimingi jaučiasi Širvintų rajono Barskūnų pagrindinės mokyklos auklėtiniai.
Tėvų nuomone, pagyrimų daugiausia gauna atžalos, einančios į Panevėžio rajono Bernatonių mokyklą – darželį ir į Šilalės rajono Tenenių pagrindinę mokyklą.
Į vaikus kreipiasi vardais, šie po pamokos padėkoja
Nebūtinai gera atmosfera tvyro moksleivių pasiekimais garsėjančiose, prestižinėse mokyklose. Netgi priešingai. „Tokios mokyklos dažniausia yra didmiesčiuose, jose mokiniai nebūtinai jaučiasi puikiai. Ten tikrai aukštas patyčių mastas, nelabai kreipiamas dėmesys į mokinių nuomonę, kai sprendžiami jiems svarbūs klausimai. Pagyrimų labai mažai, žmonės ten nesijaučia laimingi, o štai laimingi jaučiasi regionų mokyklose, kur yra bendruomeniškumas“, – didžiulių mokyklų, talpinančių pusantro tūkstančio ir daugiau mokinių, bei mažesnių jų sesių regionuose skirtumus įvardijo G. Sarafinas.
Kaip suderinti akademinių pasiekimų ir geros atmosferos kūrimo principus, jo manymu, Lietuvoje dar per mažai svarstoma. Kiekviena mokykla ieško savo stiprybių: vienos akcentuoja gerą parengimą egzaminams, kitos – pasiekimus sporte, kultūroje, svetingumą. Tačiau sujungti gerai mokyklai būdingų bruožų į vieną neskubama. Pasak reitingo sudarytojų, labai mažai tokių, kurios sugeba didžiuotis ir vaikų pasiekimais, ir kurti gerą atmosferą.
Dauguma mokyklų nevykdo prevencinių patyčių programų, sakydamos, kad jų bendruomenėje patyčių nėra ir neigia problemas. Tuo metu apklausa parodė, kad su teiginiu „Mokytojai su mumis, mokiniais, elgiasi draugiškai ir pagarbiai“ sutinka tik 20,6 proc. moksleivių, visiškai saugūs savo mokykloje jaučiasi 8,9 proc. apklaustųjų, o gerai su klasės draugais sutaria tik 5,7 proc. Net 60 proc. mokyklų mokiniai sutinka, kad jų klasėje ar mokykloje yra mokinių, iš kurių juokiamasi ir šaipomasi.
Vaikų ir paauglių savijautą mokyklose tyrinėjantys reitingų sudarinėtojai nori parodyti, kad yra ir ugdymo įstaigų, kuriose situacija kitokia, nes bendrame kontekste Lietuvos moksleivių motyvacija krenta žemiau jūros lygio. Lyderėmis savo ugdytiniams palankios atmosferos kūrime išrinktos Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė ir Kelmės rajono Vaigumos Vlado Šimkaus mokykla. Pakalbinę šių mokyklų pedagogus, išgirdo, kad stebuklingo recepto nėra: svarbus nuoširdumas, tai, kad suaugusieji pažįsta kiekvieną jų akiratyje esantį vaiką, iš karto reaguoja į konfliktus, klausosi besimokančiųjų nuomonių. Vienoje šių mokyklų pedagogai į vaikus kreipiasi vardais, o vaikai po kiekvienos pamokos padėkoja.
Dešimtukas už nuvalytą lentą laimės nepadidina
Vis dėlto nei vienoje šalies mokyklų vaikai ir paaugliai netryško entuziazmu pritardami teiginiui „Pamokos man yra įdomios, nenuobodžios“. Mokinių nuomone, Lietuvos mokyklose kokybiškiausi yra ne pagrindiniai dalykai, o kitokie – būreliai, greta įprastinių veiklų vykstantys projektai, šventės, meno renginiai. Su tuo visiškai sutinka 44,8 proc. apklaustųjų.
„Lietuviai tiesiog nuostabiai puikiai kuria pasiaiškinimus, kodėl jiems kažkas nepavyksta. Mokytojai sako: čia pas mus savivaldybė yra apleista, daug žmonių gyvena užribyje, tėvai neskiria dėmesio, jokių priemonių, mes tiktai užimame tuos vaikus. Aš nežinau, ar mokyklos tikslas yra užimti vaikus, ar kažką išmokyti?“ – retoriškai klausė G. Sarafinas, apibendrindamas gautus duomenis.
Apvažiavę daugiau nei porą šimtų mokyklų, reitingų sudarinėtojai patyrė, kad esama ir kitokių požiūrių, pavyzdžių. „Yra didžiuliai skirtumai. Būna mokykloje kokie trys, keturi mokytojai, kurie sugeba įkvėpti, uždegti, ir mokykla kyla į viršų. Įsivaizduojate, Zarasuose. Gimnazijoje yra trys atsidavusios lituanistės, kurios neskaičiuoja savo darbo valandų, važiuoja į mokymus, seminarus, ir tos trys mokytojos sugebėjo pasiekti, kad mokiniai, kur viskas nepalanku: daug rusicizmo, nemotyvuotų mokinių, mokytojų prisikviesti sunku, –šiemet net 23 proc. Zarasų savivaldybės abiturientų lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą išlaikė nuo 86 iki 100 balų. Tai rodo, ką sugebą mokytojai ir direktorius.
Bet jeigu nuvažiuoji, ir matai, kad istoriją dėsto agronomas, o bitininkas – informatiką… Kai nuvažiuoji į kaimo mokyklą, joje dažnai būna apie 80 mokinių. Ten vienas mokytojas veda trijų dalykų pamokas. Dažnai mažos mokyklos stengiasi vaikams pakelti balus, rašo dešimtukus už nieką: už nuvalytą lentą, už tai, kad apskritai ateina. Kad tik tas vaikas iš mokyklos neišeitų ir neišsineštų savo krepšelio, nes jeigu išeina, viskas – uždarymas. Atėjai, praleidai maloniai laiką, pažaidei telefonu, pavalgei – dešimtukas, ir viso gero. O ateina egzaminų metas, ups, rašyti nemoki, skaičiuoti nemoki“, – kontrastus įvardijo reitingų specialistas.
Tokie skirtumai kenkia ne vien mokslo kokybei – požiūris, kad mokykla gali dirbti atsainiai, veikia jos bendruomenės emocinę savijautą.
Apklausos duomenimis, pakankamai mažai mokinių mano, kad jų tėvai aktyviai veikia mokyklų bendruomenėse, dar mažiau – kad jie patys elgiasi drausmingai, kai pedagogai nemato. Tėvai mokyklų atmosferą vertina kiek optimistiškiau, tačiau vaikus laimingais darančių pokyčių norėtų matyti daugiau.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą