LIETUVIŠKA ANIMACIJA – NAUJA TAUTOSAKOS FORMA

Animacija – tai vaizdų ir garsų kalba, sugebanti pritraukti ir sudominti vaikus. Tai puiki galimybė juos supažindinti su lietuvių tautosaka. Lengvai prieinamos platformos, telefonas, internetas leidžia mums pačiu patraukliausiu formatu pateikti neblėstančią lietuvių liaudies išmintį.

Savo mintimis apie tautosakos išsaugojimą šiuolaikinėje animacijoje dalijasi lietuvių kalbos mokytoja Daiva Martyncevienė, pedagoginį darbą dirbanti jau 19 metų.

XXI amžiaus vaikai ir kaip išnaudoti aplinką

Šiuolaikiniai vaikai yra smalsūs, kūrybingi, aktyvūs, drąsūs… Tai informacinių technologijų auginama karta, virtualaus pasaulio piliečiai. Ką tame pasaulyje vaikai suras, daug priklauso nuo mūsų, suaugusiųjų. Dažnai piktinamasi, kad vaikai nepaleidžia iš rankų mobiliojo telefono, neatsitraukia nuo kompiuterio… Vyresniesiems sunku suvokti tokį Z kartos vaikų elgesį, bendravimo ir laisvalaikio praleidimo būdą. Tačiau pasaulis nestovi vietoje, kiekviena karta atsineša savo naujovių, ir reikia susitaikyti su vykstančiais pokyčiais. Šiuolaikiniai vaikai greičiau už suaugusiuosius perpranta technologijų subtilybes, greičiau jas įvaldo, jomis domisi. Todėl vyresnioji karta informacinėmis technologijomis gali vaikams perteikti savo vertybes, požiūrį, naudingą informaciją. Tokiu būdu gaunamos žinios vaikus greičiau sudomina, jie lengviau jas suvokia ir įsisavina.

Nurodę vaikams tinkamą kryptį galėtume pasidžiaugti, kad išmanieji telefonai mokinių rankose yra puiki mokymosi priemonė, o ne tuščias laiko švaistymas. Jeigu vaikai patrauklia forma gautų naują informaciją, ją pritaikytų mokymosi procese ir pasiektų gerų rezultatų, susiformuotų motyvacija virtualioje erdvėje užsiimti prasminga veikla, o visas internetinis šlamštas pasitrauktų į antrą planą. Taigi mes, suaugusieji, turime puikių galimybių optimistiškai išnaudoti informacines technologijas vaikų rankose, pateikdami jiems reikalingą ir prasmingą turinį.

Nurodę vaikams tinkamą kryptį galėtume pasidžiaugti, kad išmanieji telefonai mokinių rankose yra puiki mokymosi priemonė, o ne tuščias laiko švaistymas.

Tautosakos išsaugojimas animacijoje

Lietuviai turi didžiulius tautosakos lobynus, kuriuose glūdi mūsų protėvių pasaulio jutimas, nesenstančios ir neprarandančios aktualumo moralinės vertybės ir liaudies išmintis. Tik gaila, kad naujoji karta prie tų lobynų prisiliečia vis rečiau. Knygas mėgstančius vaikus dažniausiai pavilioja populiari užsienio šalių literatūra, mažiau draugaujančius su knyga įtraukia virtuali erdvė… O su tautosakos kūriniais vaikai susipažįsta tik per pamokas. O kaip būtų puiku, jei nutiestume tiltą tarp mūsų senolių išminties, atskleistos tautosakoje, ir šiuolaikinių technologijų! Jei išmaniajame telefone vaiką pasveikintų ir sėkmingos dienos palinkėtų mitologinė būtybė, jei ji trumpai papasakotų apie save, pasiūlytų kartu praleisti dieną, padėtų savo išmintingais patarimais. Kad mėgstantys kovinius žaidimus vaikai susidomėtų ir stebėtų Perkūno ir Velnio dvikovą, kad jiems norėtųsi vietoje Holivudo animacinių filmų herojų matyti savus, lietuviškų pasakų ar sakmių veikėjus. O jei mūsų vaikai interneto erdvėje rastų animacinių lietuviškų pasakų, kurios būtų gana dinamiškos, patrauklios ir nejučia, visai neprimygtinai, mokančios gėrio ir padedančios vaikams patiems pasidaryti tinkamas išvadas. Taigi vizualinės priemonės galėtų puikiai padėti šiuolaikiniams vaikams suprasti pasaulį, įgyti naujos patirties. Svarbiausia, kad jie tai darytų su didžiausiu noru, o ne tėvų ir mokytojų liepiami. Jų pačių „prisijaukintas“ tautosakos pasaulis taptų savas, suvokiamas, o ne dūlėtų istorinėje užmarštyje.

Mes, suaugusieji, turime puikių galimybių optimistiškai išnaudoti informacines technologijas vaikų rankose, pateikdami jiems reikalingą ir prasmingą turinį.

Nacionalinio charakterio išsaugojimas

Liaudies kūryboje slypi visa mūsų tautos moralės raida, atskleidžiamas nacionalinis charakteris, šeimos modelis, žmogaus ir gamtos ryšys. Kai kas pakitusioje visuomenėje jau sunkiai suvokiama, pamiršta, todėl ne pro šalį būtų atsigręžti į protėvių išmintį, prikelti ją iš istorinės užmaršties. Turėtume mokytis ne tik savo istorijos faktų, bet ir pajausti, suvokti, kaip gyveno, mąstė, jautė, kentėjo, džiaugėsi, mokėsi ir klydo lietuviai prieš kelis šimtus metų. Derėtų mums perskaityti ir savo jausminę istoriją – liaudies kūrybą. O tai galima padaryti šiuolaikiniam skubančiam žmogui patraukliausia forma. Kadaise tautosaka plito iš lūpų į lūpas, vėliau ji buvo užrašyta, ištyrinėta, rašytine forma tapo kiekvienam prieinama. Keičiantis laikams ir šiuolaikiniam žmogui vis daugiau laiko praleidžiant skaitmeninėje erdvėje, atėjo metas į šią erdvę perkelti ir tautosaką. Įgavusi naują pavidalą, ji taptų lengviau prieinama, patraukli ir aktuali dvidešimt pirmojo amžiaus žmogui.

Šeimos stiprinimas

Animacija tikrai nėra skirta vien vaikams. Ji gali būti puiki suaugusiųjų mokymo priemonė, padedanti lengvai ir greitai suprasti informaciją. Jei vaikai kartu su tėvais ar mokytojais žiūrėtų vertingus animacinius filmus, juos aptartų, padiskutuotų, daug svarbių dalykų suprastų ir vaikai, ir suaugusieji. Kuo daugiau bendrauji su vaikais, tuo labiau įsitikini, kad iš vaikų labai labai daug galima išmokti.

Lietuviškos animacijos ateitis

Lietuviška animacija vis sparčiau auga ir kuriasi. Nuoširdi padėka tiems žmonėms, kurie suvokia, kad liaudies kūryba yra mūsų tautos savastis, išminties lobynas, netgi moralinis tautos kodeksas. Džiugu, kad atsiranda entuziastų, bandančių populiarinti tautosaką, suteikti jai patrauklų šiuolaikinį pavidalą. Sveikintinas kiekvienas projektas, iš užmaršties prikeliantis liaudies kūrybą ir nutiesiantis jai kelią į vaikų širdis.

Mintis užrašė Gabija Jakutytė