Mokyklų aktualijos

KUO YPATINGI SUOMIJOS MOKYTOJAI?

„Mokytojo profesija, pedagogai“ tapo madinga tema tarp įvairiausių pasaulio šalių švietimo sistemų pertvarkos iniciatorių. Jungtinės Karalystės politikai – tiek ir premjero Deivido Kamerono (David Cameron) vadovaujamos vyriausybės, tiek ir ankstesnių – tvirtina bei iki tol aiškino, jog geriausias būdas švietimo sistemai tobulinti – sudominti ir pritraukti dirbti mokytojais geriausius, gabiausius bei sumaniausius žmones.

Tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, EBPO (OECD), „McKinsey & Company”, „Pearson“ atstovaujantis seras Maiklas Barberis (Michael Barber), JAV – buvęs Niujorko kancleris švietimo reikalams, šiuo metu dirbantis Ruperto Merdoko naujienų korporacijoje (Rupert Murdoch‘s News Corporation) Džoelis Klainas (Joel Klein), laikosi požiūrio, jog švietimo sistemos kokybė negali būti geresnė už joje dirbančių mokytojų darbo kokybę.

Su tokia nuomone ir teiginiais nesutinka vienos iš pasaulio švietimo sistemų reitinguose pirmaujančių šalių, Suomijos, švietimo ekspertas, mokslininkas, Suomijos švietimo ministerijos Tarptautinio mobilumo ir bendradarbiavimo centro generalinis direktorius Pasi Sahlbergas, kuris savo argumentus išdėstė „The Guardian“ publikuotame straipsnyje „Q: What makes Finnish teachers so special? A: It’s not brains”.

Pasak jo, tai – tik mitas. Ir jo reikėtų nesieti su įrodymais grįsta švietimo politika bei švietimo reformomis. Pasi Sahlbergas mano, jog iš pradžių būtų gerai leisti sau daryti prielaidą, kad geriausiai besimokantys būsimi darbuotojai nebūtinai taps geriausiais mokytojais. Užuot rūpinęsi, kaip pritraukti gabiausius ir uoliausius protus į mokyklas, sėkmingiausiai veikiančios švietimo sistemos labiau stengiasi surasti šiai profesijai tinkamus žmones, gebančius daugelį metų dirbti mokytojo darbą.

Savo mintis Suomijos švietimo ekspertas, Harvardo universiteto Švietimo magistrantų mokyklos vizituojantis profesorius ir knygos „Finnish Lessons 2.0: What can the world learn from educational change in Finland?” autorius iliustruoja pavyzdžiu iš savo dukterėčios gyvenimo, kuri, baigusi vieną iš Suomijos mokyklų, labiau už viską pasaulyje norėjo tapti pradinių klasių mokytoja. Nepaisant nuoširdaus noro, jai nepavyko įstoti į Helsinkio universitetą studijuoti pagal mokytojų rengimo programą. Mergina mokyklą baigė gerais pažymiais, buvo protinga ir sumani, tačiau stojančiųjų vertintojai manė, jog ji nebuvo pasirengusi dirbti mokytoja.

Pasi Sahlbergas pastebi, kad tai nėra kažkoks išskirtinis atvejis. Suomijos universitetai dažnai atsisako priimti tokius studentus, kaip jo dukterėčia, pataria jiems bandyti stoti iš naujo arba studijuoti siekiant pasirengti kitai profesijai. Suomijoje pradinių klasių mokytojo studijų programa, kurią baigusiems diplomantams suteikiamas aukštesnis išsimokslinimo laipsnis, yra tokia populiari tarp jaunų žmonių, kad kasmet į šias studijas patenka tik vienas iš dešimties. Laimingiesiems tuomet tenka studijuoti penkerius-šešerius metus, kol jiems suteikiama teisė savarankiškai mokyti.

Yra manančių, kad arši būsimų Suomijos mokytojų tarpusavio konkurencija lemia gerą būsimo darbo kokybę ir puikius paskesnio darbo rezultatus, dėl kurių gerėja ir mokinių pasiekimai. Kadangi tik 10% kandidatų įveikia griežtus stojančiųjų atrankos reikalavimus, teigiama, jog visa paslaptis – iš geriausiųjų dešimtuko atrinkti būsimus mokytojus. Dėl to ne vienos šalies vyriausybė ir organizacijos ėmėsi ieškoti būdų, kaip į mokytojo profesiją pritraukti geriausius jaunuosius talentus. Buvo prikurta įvairių gerus rezultatus žadančių mokytojų rengimo iniciatyvų, viliojančių gabius aukštąsias mokyklas baigusius jaunuolius ir jaunuoles kelerius metus padirbėti mokytojais. Tikėta, kad geriau besimokantys žmonės taps geresniais mokytojais. Pasi Sahlbergas nėra tuo tikras.

Iš tiesų, ką atrenka į studijas, rengiančias tapti Suomijos pradinių klasių mokytojais? Kas tie geresni kandidatai nei daug vilčių turėjusi Pasi Sahlbergo dukterėčia? Kaip atrenkami tinkami žmonės?

Helsinkio universitete atranka vyksta dviem etapais. Visų pirma būsimieji studentai privalo atlikti nacionalinį testą raštu. Geriausius įvertinimus gavusieji kviečiami dar vienam, universiteto parengtam tinkamumo įvertinimo testui. Helsinkio universitete 60% iš 120 priimtų studentų buvo atrinkti kaip tinkami pagal bendrus jų stojamojo testo rezultatus ir vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų mokomųjų dalykų įvertinimo balus, o 40 % buvo priimti studijuoti tik pagal stojamojo testo rezultatus.

Praėjusių metų pavasarį, varžydamiesi dėl minėtų 120 vietų Helsinkio universitete, 1650 mokinių atliko nacionalinį testą. Jų mokomųjų dalykų žinios buvo įvertintos pagal 1–100 balų skalę. Ketvirtadalis priimtų studijuoti vidurinių mokyklų absolventų atėjo iš 20% geriausiai besimokančiųjų, tuo tarpu dar vienas ketvirtadalis – iš pusės prasčiausius rezultatus pasiekusiųjų skaičiaus. Tai reiškia, kad 50% pirmakursių sudarė studentai, kurių žinios mokykloje buvo įvertintos nuo 51 iki 80 balų. Taigi, juos galima pavadinti vidutiniškai besimokančiaisiais. Mintis, jog Suomijoje tapti mokytojais atrenkami tik geriausieji, yra mitas. Iš tiesų studentų kohortą sudaro įvairius mokymosi rezultatus pasiekusieji. Ir tai – apgalvotas pasirinkimas.

Pasi Sahlbergas samprotauja: „Jeigu mokytojus rengiantys specialistai manytų, jog geru mokytoju gali tapti tik gerai besimokantis asmuo, tuomet jie būtų priėmę mano dukterėčią ir daugelį kitų jos geriausius rezultatus pasiekusių bendraamžių. Helsinkio universitetui nebūtų sudėtinga kasmet iš gausaus kandidatų būrio atsirinkti tik geriausius ir gabiausius bei rengti tapti mokytojais tik pagirtinais pažymiais besimokančiuosius.

Tačiau atranką vykdantieji taip nesielgia, nes žino, kad gebėjimą mokyti vaikus daugmaž vienodai turi įvairūs žmonės. Pavyzdžiui, jaunieji sportininkai, muzikai, jaunimo lyderiai, negalintys pasigirti geriausiais pažymiais, neretai turi puikių gebėjimų užuomazgų tapti mokytoju. Suomijoje tikima, kad užuot siekus į mokytojo profesiją pritraukti „geriausius ir gabiausius“, geriau parengti tokią pirminio mokytojų rengimo programą, kuri padėtų atsiskleisti geriausioms jaunų žmonių, turinčių prigimtinį pašaukimą mokyti visą gyvenimą, savybėms.“

Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.