Dažnas šiuolaikinis vaikas nuo mažens žino tokius žodžius kaip stresas arba meditacija. Vaikai net moka imituoti meditacijos procesą 🙂 atsisėda sukryževę kojas, užsimerkia ir išleidžia tokį garsą Ommm…
Tai tik parodo, kad šiuo laikotarpiu labai daug žmonių įvairiai rūpinasi savo psichologine sveikata. Žmonės nori jaustis gerai, būti laimingi bei sėkmingi todėl rūpinasi savo protu, jausmais, mintimis ir kūnu.
Vienas iš būdų, kaip galime pasirūpinti savimi yra Mindfulness. Tai yra dėmesingas įsisąmoninimas, sąmoningumas arba dėmesingumo ugdymas. Tai, kaip sparčiai Mindfulness praktikavimas plinta įvairiose pasaulio organizacijose, puikiai įrodo, kad žmonėms tai yra reikalinga. Šiandien žmonėms reikia stabtelti, nurimti, pabūti dabartyje ir sąmoningai judėti toliau. Dar geriau yra tai, kad šios praktikos tinka ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Nors vaikų imtyje mokslinių tyrimų yra atlikta ne tiek daug, kaip suaugusiųjų, bet pakankamai tam, kad būtų įrodytas šio metodo veiksmingumas. Moksliniai tyrimai rodo, kad tie vaikai, kurie lankė Mindfulness programą:
Buvo geresnės emocinės sveikatos;
• Pagerino savo bendravimo įgūdžius;
• Pagerino savo dėmesingumą ir gavo geresnius pažymius;
• Buvo geresni sau ir kitiems;
• Sumažino patiriamą stresą ir nerimą.
Mindfulness vaikams gali padėti įvairiose gyvenimo situacijose:
• Kai kyla stresas mokytojui pakvietus atsakinėti;
• Jei kyla nerimas prieš kontrolinį arba egzaminą;
• Kai apima sumaišties jausmas, bandant išsiaiškinti naują sudėtingą temą;
• Kai suerzina klasės draugai;
• Arba eilinį kartą kyla pykčiai namuose;
• Nuobodžiaujant arba liūdint;
• Kai sunku susikaupti pamokoje.
Padarydamas kelias paprastas Mindfulness praktikas vaikas gali lengviau susitvarkyti su bet kokia situacija. Tai kaip supergalia, kurią gali turėti kiekvienas.
Kas vyksta praktikuojant Mindfulness su vaikais?
Šių praktikų metu mes stengiamės sutelkti savo dėmesį į vieną pasirinktą dalyką. Tai gali būti savo kvėpavimo, judesių, aplinkos garsų ar matomų daiktų stebėjimas ir analizavimas. Galime sutelkti dėmesį net į valgymą, ar į kitą veiklą – piešimą, žaidimą, kalbėjimą, dantų valymąsi ar į bet ką kitą. Šių praktikų dėka mes išmokstame valdyti ir reguliuoti savo dėmesį. Galime sutelkti jį ten kur norime ir atitraukti nuo ten, kur nenorime. Argi tai ne supergalia?!
Gali pasirodyti, kad tai labai paprasta, kam čia dar to mokytis? Tačiau, garantuoju, kad nors ir skamba paprastai, tikrai nėra lengva. Nes mūsų protas kaip nuolat veikianti mašina. Ir mūsų galvoje visad yra pilna minčių. Jei truputį pastebėtumėme savo mintis, pamatytumėme, kas ten vyksta. Mes galime galvoti apie skanų sumuštinį, kurį valgėm pusryčiams, o tada jau prisiminti, ką šiandien nuveikėm mokykloje ar darbe, o tada imti mąstyti apie artėjantį savaitgalį, o tada apie mėgstamiausią užsiėmimą t.t.
Mūsų mintys nuolat sukasi apie tai, kas buvo arba apie tai, kas dar bus. Ir dažniausiai mūsų mintys ir būna streso ar kito nemalonaus išgyvenimo kaltininkės. Todėl išmokę tvarkytis su jomis, išmokę sugrįžti į darbarties momentą, automatiškai sumažiname išgyvenamą stresą ar kitą nemalonią būseną.
Praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą su vaikais, mes mokomės kaip priimti visus savo jausmus, net ir tuos, kurie būna nelabai malonūs. Išmokstame kaip susidraugauti su jais lyg su mažais mumyse gyvenančiais monstriukais. Kartais jie būna kaip nekviesti svečiai ir aplanko mus visai ne laiku. Tuomet svarbu mokėti juos priimti ir nesipriešinti jiems, nes kai priešinamės, jie tik dar labiau piktėja, stiprėja ir didėja.
Praktikuodami Mindfulness galime tapti stipresni ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Galime tapti ramesni, draugiškesni, drąsesni, labiau atsipalaidavę ir pasitikintys savimi.
Geriausia yra tai, kad šie įgūdžiai bus naudingi visą gyvenimą, ne tik mokykloje ar kai jaučiame stresą, bet ir studijuojant, dirbant, auginant savo vaikus. Todėl labai svarbu, kad Mindfulness praktikuotų ir suaugę žmonės: tėvai ir mokytojai. Nes suaugę, kuriuos nuolat stebi vaikai, praktikuodami Mindfulness iš karto tuos įgūdžius perduoda vaikams. Jei apėmus stipriai emocijai suaugusieji imsis dėmesingumo praktikos, vaikams tai atrodys kaip natūralus procesas. Lygiai taip pat, vaikams atrodys natūralu, jeigu suaugusieji savo pyktį reikš daužydami daiktus arba nekalbėdami savaitę. Labai didelė tikimybė, kad vaikai šį elgesį kartos savo aplinkoje, reikšdami savo jausmus. Todėl mes, būdami suaugę ir sąmoningi žmonės, galime sustoti ir pasirinkti, kokio gyvenimo linkime sau ir savo vaikams.
Vaikų psichologė Asta Jakonienė | psichologasvaikams.lt
FB: Vaiku psichologas
Informacijos šaltinis: http://psichika.eu/blog/kuo-naudingos-demesio-valdymo-praktikos-vaikams/
Palikti komentarą