Vaikai/šeima, Vaikų teisių apsauga

Kodėl san­tuo­kos nutrau­ki­mas gali užtruk­ti?

Lie­tu­vo­je, kaip ir dau­ge­ly­je kitų šalių, vis dau­gė­ja žmo­nių, kurių san­tuo­ka bai­gia­si sky­ry­bo­mis – vien per pra­ei­tus metus teis­mai išnag­ri­nė­jo dau­giau kaip 9000 tokių bylų. Nema­ty­da­mi bend­ro gyve­ni­mo per­spek­ty­vos, sutuok­ti­niai tiki­si kaip gali­ma trum­pes­nio sky­ry­bų pro­ce­so, tačiau pasiek­ti grei­tą ištuo­ką pavyks­ta ne visa­da. Panag­ri­nė­ki­me, kokios prie­žas­tys stab­do san­tuo­kos nutrau­ki­mo pro­ce­są.

Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mo Klai­pė­dos mies­to rūmų tei­sė­ja Eri­ka Tamo­šai­tie­nė:

Pir­miau­sia, kiek­vie­nas į teis­mą besi­krei­pian­tis asmuo turė­tų žino­ti, kad byli­nė­ji­ma­sis yra spe­cia­lių žinių rei­ka­lau­jan­tis pro­ce­sas.

Tam, kad teis­mi­nis pro­ce­sas būtų kon­cen­truo­tas, daž­nai­ be­si­by­li­nė­jan­čioms šalims būti­na pro­fe­sio­na­lo – advo­ka­to arba advo­ka­to padėjėjo-pagalba.

Tin­ka­mai pareikš­ti rei­ka­la­vi­mai ir lai­ku pateik­ti visi įro­dy­mai gali užtik­rin­ti, kad byla bus išnag­ri­nė­ta jau per vie­ną teis­mo posė­dį.

Jau pati šei­mos bylų spe­ci­fi­ka lemia, kad, nutrauk­da­mas san­tuo­ką, teis­mas pri­va­lo išspręs­ti ir daug kitų su tuo susi­ju­sių klau­si­mų – kal­tės, tur­to bei prie­vo­lių pada­li­ji­mo, nepil­na­me­čių vai­kų gyve­na­mo­sios vie­tos, jų išlai­ky­mo, bend­ra­vi­mo su vai­kais, o taip pat ir pačių sutuok­ti­nių tar­pu­sa­vio išlai­ky­mo klau­si­mus. Pasi­tai­ko nema­žai atve­jų, kai­ be­si­ski­rian­čios šalys būna užval­dy­tos nei­gia­mų emo­ci­jų – nusi­vy­li­mo, nepa­si­ti­kė­ji­mo ar net­gi pyk­čio. Tokios emo­ci­jos tik­rai nepa­de­da susi­telk­ti kon­cen­truo­tam pro­ce­sui.

Vie­na pag­rin­di­nių prie­žas­čių, lemian­čių ilges­nę bylos truk­mę, – pačių bylos šalių elge­sys. Teis­mai pri­va­lo bylas nag­ri­nė­ti išsa­miai ir neša­liš­kai, todėl šalims nesu­ta­riant nei vie­nu nag­ri­nė­ti­nu klau­si­mu, būti­na skir­ti eks­per­ti­zes dalin­ti­no tur­to ver­tei nusta­ty­ti, kurios papras­tai užtrun­ka, apklaus­ti liu­dy­to­jus – vai­kų tei­sių spe­cia­lis­tų bei teis­mo psi­cho­lo­gų pagal­ba, išsi­aiš­kin­ti nepil­na­me­čių vai­kų nuo­mo­nę dėl jų gyve­na­mo­sios vie­tos bei tėvų bend­ra­vi­mo su jais tvar­kos.

Ant­ra daž­nai pasi­kar­to­jan­ti kliū­tis grei­tam bylos išnag­ri­nė­ji­mui – bylos šalių ar jų atsto­vų, liu­dy­to­jų neat­vy­ki­mas į teis­mo posė­džius, vis nau­jų įro­dy­mų tei­ki­mas.

Kai nau­ji įro­dy­mai (pavyz­džiui, įvai­rūs šalių susi­ra­ši­nė­ji­mai, vaiz­do ar gar­so įra­šai ir pan.) patei­kia­mi prieš pat teis­mo posė­dį ar net jo metu, bylos nag­ri­nė­ji­mas papras­tai ati­de­da­mas, nes teis­mas turi užtik­rin­ti prie­šin­gai šaliai gali­my­bę su jais susi­pa­žin­ti ir pasi­ruoš­ti gyny­bai.

Nors tokiais atve­jais civi­li­nia­me pro­ce­se įtvir­tin­tos prie­mo­nės, kaip kovo­ti su pikt­nau­džia­vi­mu pro­ce­si­nė­mis tei­sė­mis ir teis­mai jas tai­ko (pavyz­džiui, ski­ria bau­das), tą kar­tą teis­mo posė­dis vis tiek turi būti ati­dė­tas.

Paste­bi­me, jog bylos nag­ri­nė­ji­mą ilgi­na ir bylo­je daly­vau­jan­čių asme­nų skai­čius – teis­mui spren­džiant ne tik sutuok­ti­nių tur­to, bet ir prie­vo­lių pada­li­ji­mo klau­si­mus, į bylą įtrau­kia­mi ir visi šalių kre­di­to­riai, kurie turi tei­sę išreikš­ti nuo­mo­nę sutuok­ti­nių tur­to pasi­da­li­ji­mo ir sko­lų grą­ži­ni­mo klau­si­mai­s ar net pareikš­ti sava­ran­kiš­kus reikalavimus.

Nenuostabu, kad tokiais atve­jais kyla prob­le­ma, sie­kiant sude­rin­ti visiems asme­nims pri­im­ti­nas posė­džių datas.

Vis dar pasi­tai­ko klai­din­gai manan­čių,kad tei­sė­jas nag­ri­nė­ja ir kon­cen­truo­ja­si tik į vie­ną bylą, o ją bai­gęs, ima­si kitos. Deja, taip nėra – para­le­liai tei­sė­jas nag­ri­nė­ja net kelias dešim­tis bylų, kas­dien spren­džia įvai­rius pra­šy­mus.

Be to, nere­tai teis­mo posė­džiai kito­se bylo­se būna sude­rin­ti ir paskir­ti net kelis mėne­sius į prie­kį. Tai­gi sude­rin­ti teis­mo posė­džių datas, kurios būtų pri­im­ti­nos ne tik teis­mui, bet ir kitiems pro­ce­so daly­viams, jų atsto­vams, kar­tais tik­rai būna sudė­tin­ga.

Norint grei­čiau ir pigiau išspręs­ti gin­čą, gali­ma pasi­nau­do­ti spar­čiai popu­lia­rė­jan­čia teis­mi­ne media­ci­ja (tai­ki­na­muo­ju tar­pi­nin­ka­vi­mu) arba nutrauk­ti san­tuo­ką bend­ru suti­ki­mu. Visuo­met pata­ria­me žmo­nėms ban­dy­ti susi­tar­ti tai­kiai: dau­ge­liu atve­ju išspręs­ti prob­le­mi­nius sky­ry­bų klau­si­mus pade­da teis­mi­nė media­ci­ja.

Džiu­gią ten­den­ci­ją patvir­ti­na ir sta­tis­ti­ka: 2017 m. teis­mi­nei media­ci­jai per­duo­ta 333 bylų dėl šei­mos tei­si­nių san­ty­kių (2016 – 172 bylos),beveik pusė­je vyku­sių pro­ce­sų buvo pasi­ra­šy­tos tai­kos sutar­tys.

Tiek san­tuo­kos nutrau­ki­mas bend­ru suti­ki­mu, kuris teis­me išnag­ri­nė­ja­mas per vie­ną mėne­sį, tiek teis­mi­nės media­ci­jos pro­ce­sas yra nemokamas.Be to, šis pro­ce­sas gali sutau­py­ti nema­žai lai­ko ir pastan­gų, kurie eik­vo­ja­mi ilgai besi­by­li­nė­jant.

Eri­ka Tamo­šai­tie­nė yra Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mo Klai­pė­dos mies­to rūmų tei­sė­ja.

Informacijos šaltinis:  ve.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.