Pagal LR Statistikos departamento duomenis, 2020 metais Lietuvoje užregistruotos 7 431skyrybos ir tai yra 14,4 proc. mažiau, nei 2019 m., kuriais buvo 8 683 skyrybos. Kodėl karantinas sumažino skyrybų skaičių?
Pradžioje susipažinkime su besiskiriančių porų portretu. Daugiausia porų skiriasi, kai vyrui būna nuo 25 iki 55 metų (žiūr. 1 grafiką). Dažniausiai besiskiriančiose šeimose auga du vaikai (vid. 6 ir 10 metų).
Žmona jau atsistojusi ant kojų po vaikų auginimo darbo (ne atostogų, o darbo!). Dabar ji jau yra labiau savarankiška ir mažiau priklausoma nuo vyro. Vidutinė bendro gyvenimo po vedybų trukmė – 13 metų.
Daugelyje demokratinių šalių, taip pat ir Lietuvoje stebima skyrybų po atostogų padidėjimo tendencija Šakninė skyrybų po atostogų problema – nemokėjimas bendrauti tarpusavyje taikiai ir spręsti konfliktus Abipusio laimėjimo būdu (sutarti). Vasaros atostogų ypatumas – visą laiką sutuoktiniai praleidžia kartu. Ir, jei, pvz. atostogauja svečioje šalyje, nelabai turi galimybių pasitraukti, pabūti vienas/viena.
Neturėdami galimybių pasitraukti vienas nuo kito, atvėsti, nurimti, susidėlioti mintis, nusiraminti bei „ramia širdimi ir blaivia galva“ sugrįžti į santykius, sutuoktiniai būna pastovioje įtampoje. Bet kokia „kibirkštis“ gali iššaukti „žaibą“ kuris smarkiai pažeidžia antrą pusę. Jei šioji nenori nusileisti – kyla „karas“ pasibaigiantis sprendimu Skirtis.
Kad tokie „karai“ dėl ilgo buvimo kartu karantino sąlygomis tarp sutuoktinių vyko 2020 m ir kad jie yra paaštrėję ir padažnėję (net 10 proc.), rodo Statistikos departamento duomenys apie užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičių (žiūr. 2 grafiką).
Ne tik smurto artimoje skaičius išaugo 10 proc. bet ir nužudymų artimoje aplinkoje skaičius išaugo trečdaliu – nuo 21 (2019 m.) iki 28 (2020 m.). Šie iškalbingi skaičiai rodo tik vieną – įtampa tarp sutuoktinių dėl karantino sąlygų šeimoje labai išaugo.
Gyvendami karantino sąlygomis taip pat, kaip ir per atostogas, visą laiką esame kartu. Šis buvimas kartu tęsiasi ilgiau, nei atostogos. Taigi, jei pora nemoka bendrauti taikiai ir spręsti konfliktų abipusio laimėjimo būdu, jie susibara, įskaudina, pažemina antrą pusę, ją sumenkina, atstumia nuo savęs. Atsiranda didelis noras pasitraukti iš santykių, kuriuose prieš mane yra smurtaujama psichologiškai, fiziškai, seksualiai. Dėl šios priežasties skyrybų skaičius karantino metu turėtų išaugti. Bet tada, kodėl karantinas sumažino skyrybų skaičių?
Kodėl karantinas sumažino skyrybų skaičių
Turime žinoti, kad sprendimą skirtis ar nesiskirti įtakoja dvi jėgų grupės: vidinės ir išorinės jėgos. Vidines jėgas sudaro tarpusavio bendravimo taikiai gebėjimai. Kad nemokėjimas bendrauti taikiai gadina santykius ir didina spaudimą skirtis jau aptarėme. Kokios išorinės jėgos įtakoja sutuoktinių sprendimą skirtis – nesiskirti?
Iš išorinių jėgų išskirčiau tris stipriausias jėgas, spaudžiančias sutuoktinius likti poroje.
Pirmoji išorinė jėga – Nežinomybė dėl COVID-19 viruso poveikio gyvybei ir sveikatai. Virusas labai greitai plinta ir sukelia labai rimtus sveikatos sutrikimus. Didelė žmonių dalis serga. Sveikatos priežiūros įstaigos yra užpildytos sergančiais šia liga. Liga progresuoja labai greitai ir baigtis nėra aiški. Skiepų ar kitų veiksmingų priemonių prieš šią ligą dar nėra.
Antroji išorinė jėga – Nežinomybė dėl savo gyvybės ir sveikatos. Dėl sveikatos sistemos perorientavimo į COVID-19 viruso sukeliamos ligos pacientų gydymą, ilgalaikėmis ligomis sergantys turi mažesnes galimybes gauti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Šeimos gydytojai konsultuoja pacientus nuotoliniu būdu. Planinės operacijos stabdomos. Operacijos vykdomos tik ekstra atvejais, kai iškyla rimtas pavojus gyvybei. Dėl sumažėjusių sveikatos priežiūros įstaigų galimybių teikti įprastas sveikatos priežiūros paslaugas 2020 m. mirė 5,1 tūkst. daugiau žmonių, nei 2019 m. T.y. bendras mirtingumas išaugo 13,3 proc. palyginus su 2019 m.
Trečioji išorinė jėga – Nežinomybė dėl ekonominio nuosmukio, kurį sukėlė ilgalaikis Lietuvos ir kitų šalių gyvenimas COVID-19 pandemijos ir karantino sąlygomis. Dėl uždarytų: turizmo, maitinimo, pramogų ir kitų verslų išaugo bedarbystė (žiūr. 3 grafiką). Ekstremali situacija bei karantinas lėmė, kad 2020 m. į Užimtumo tarnybą kreipėsi 1,3 karto daugiau darbingo amžiaus asmenų nei 2019 m.
Kaip nežinomybė dėl ekonominio nuosmukio paveikia skyrybų skaičių, vaizdžiai matome 3 grafike – Ištuokos 1994-2020 m. Grafike aiškiai matosi 4 ženklūs skyrybų skaičiaus sumažėjimai. Pirmas – 1994 ir 1995 m. Antras- 1999 ir 2000 m. Trečias – 2008 ir 2009 m. Na ir ketvirtas – 2020 m. Kokie svarbiausi ekonominiai įvykiai tokį stiprų poveikį skyryboms padarė?
Svarbiausi ekonominiai įvykiai Lietuvoje 1994-2020 m.:
• 1994 -1996 m. bankų griūtis surijo tūkstančių šeimų santaupas, pakenkė šalies ūkiui.
• 1998 m. Lietuvos ekonomikai smarkiai smogė Rusijoje prasidėjusi ekonominė krizė.
• 2008 m. reaguojant į pasaulinę ekonomikos krizę „naktine“ mokesčių reforma priimta apie 60 mokesčių pataisų, padidinant PVM į kitus mokesčius. Tai dalį privataus verslo privedė net prie bankrotų. Krizė smarkiai kirto ir Lietuvos BVP nuokrytis buvo vienas didžiausių pasaulyje.
• 2020 m. COVID-19 pandemija, nulėmusi gyvenimą ir darbą karantino sąlygomis.
Ištuokų skaičių gali įtakoti ir gyventojų skaičius šalyje. Pasitikrinimui pasižiūrėkime į Bendrąjį ištuokų rodiklį, kuris rodo skyrybų skaičių, tenkanti 1000 gyventojų (žiūr. 5 grafiką).
Kaip matome, skyrybų, tenkančių 1000 gyventojų dinamika atkartoja bendrąjį skyrybų skaičiaus kitimą.
Kodėl ekonominiu sunkmečiu mažėja santuokų?
Ekonominiai iššūkiai įtakoja ne tik skyrybas, bet ir santuokas. Ekonominių nuosmukių metu santuokų skaičius taip pat mažėja. Tai akivaizdžiai matome 6 grafike, atspindinčiame santuokų dinamiką 1994-2020 m.
Pastebima tendencija – esant sunkmečiui nesituokti ir nekelti vestuvių. Nesituokti dėl nežinomybės ateityje. Nekelti vestuvių dėl neaiškių finansinių galimybių ateityje.
2020 m. dėl karantino sąlygų nebuvo galima organizuoti didelių žmonių susibūrimų, t. sk. ir vestuvių. Tai buvo vienas iš veiksnių, įtakojusių santuokų skaičiaus mažėjimą. Antras veiksnys – neaiškumas dėl ekonominės šeimos situacijos ateityje. 6 grafike aiškiai matome santuokų skaičiaus mažėjimą po kiekvienos iš ekonominių krizių, paveikusių mūsų šalį.
Kodėl karantinas sumažino skyrybų skaičių
Kad galėtume atsakyti į šį klausimą ir padaryti išvadas, turime sudėlioti vidines ir išorines jėgas, įtakojančias sutuoktinių sprendimą Skirtis-Nesiskirti į Sutuoktinių santykių kokybės schemą (žiūr. 7 grafiką).
Išanalizavę sutuoktinių santykių kokybės schemą, jau galime atsakyti į klausimą Kodėl karantinas sumažino skyrybų skaičių ir padaryti išvadas:
1. Karantinas sumažino skyrybų skaičių nežiūrint į tai, kad šeimose paaštrėjo konfliktai, padidėjo psichologinis, emocinis ir fizinis smurtas, nes baimės dėl COVID-19 ligos, gyvybės ir sveikatos bei skurdo yra daug didesnės ir stipresnės. Todėl jos ir laiko poras šeimoje nežiūrint į tai, kad šeimoje smurtaujama.
2. Skyrybų skaičius ir bendrasis ištuokų rodiklis, tenkantis 1000 gyventojų 2020 m. yra sumažėjęs labiausiai iš keturių ekonominių sunkmečių (1994, 1998, 2008, 2020). O tai reiškia, kad su COVID-19 susijęs karantinas ypatingai stipriai paveikė šeimas.
3. Dėl COVID-19 pandemijos įvestas karantinas sumažino ne tik ištuokų, bet ir santuokų skaičių.
4. Kai išoriniai pavojaus šaltiniai sumažės ar pasitrauks, reikėtų laukti skyrybų skaičiaus padidėjimo. Šią tendenciją galima stebėti ir po kitų stiprių ekonominių sukrėtimų šalyje.
Parengė Mykolas Truncė.
Porų psichologas, Konsultantas, Lektorius
Šeimų išsaugojimo ekspertas
+370 659 54009, porupsichologas@gmail.com
www.skyrybupsichologas.lt svetainė papuolusiems į santykių krizę ar skyrybas
Daugiau informacijos šia tema „Skyrybos po atostogų, kaip išvengti“
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą