Seniau chalatai būdavo balti – kaip švaros simbolis. XX a. pabaigoje vienas iš įtakingų chirurgų apsirengė žaliai, nes jo nuomone ši spalva gerai veikia akis, kurios nuolatos yra įsitempusios. Žalia spalva – raudonos priešybė, o būtent su kraujo spalva yra susijęs kasdieninis chirurgų darbas, todėl ilgai dirbant jų akys pavargsta ir tampa nebejautrios raudonai spalvai. Būtent žalia spalva padeda subalansuoti joms tenkantį krūvį.
Kodėl žmonės senose nuotraukose nesišypso?
Yra keletas rimtų priežasčių, kodėl XIX a. nuotraukos yra labai „rimtos“. Pirma, ilga ekspozicija. Daugelyje fotografijos ateljė net buvo galima pamatyti tokį prietaisą kaip galvos laikiklis. Jis padėdavo klientui kelias minutes nejudėti, nes ekspozicija kartais trukdavo iki 15 minučių. Taigi ne šypsena buvo galvoje, kurią reikėjo nulaikyti nejudinant.
Antra priežastis – negražūs dantys. Daugumos žmonių dantų būklė buvo ne per geriausia, o nesveiki dantys atrodo neestetiškai. Dar viena priežastis galėjo būti tai, kad fotografuotis tekdavo labai retai, taigi, akimirka buvo iškilminga. Gali būti, kad žmonėms atrodydavo, jog tokį retą įvykį reikia vertinti rimtai.
Kodėl ugniagesių kibiras – kūgio formos?
Pirma, jis nepatogus naudoti buityje, taigi, tokio kibiro niekas nepasigvieš. Antra, juo daug lengviau pasemti vandens – jis neišsilaisto ir išpilamas nuskrieja toliau. Be to, dėl tokios formos kibiras yra tvirtesnis, nesideformuoja nukritęs.
Kodėl mėtos burną šaldo, o raudonieji pipirai – šildo?
Visa esmė – tam tikros medžiagos. Mėtose esantis mentolis sukuria šalčio iliuziją. Šaltį mes juntame šalčio receptoriais – jų yra ir gleivinėse. Šie receptoriai reaguoja ne tik į temperatūrą, bet ir į kai kurias kitas medžiagas, o viena iš jų – mentolis. Jis slopina visų mūsų receptorių jautrumą, išskyrus šalčio receptorių. Panašiai, tik su atvirkštiniu efektu veikia medžiaga, vadinama kapsaicinu, kurios esama kai kurių rūšių pipiruose – ji suteikia jiems deginantį skonį. Todėl pipirais pagardintas maistas atrodo karštas.
Kodėl liepą ir rugpjūtį – 31 diena?
Tokia padėtis susidarė jau Senovės Romoje. Valdant Julijui Cezariui buvo nustatyta, kad poriniai mėnesiai turi trukti 30 dienų, o neporiniai – 31. Kai Cezaris mirė, buvo nuspręsta jo vardu pavadinti kvintilio mėnesį („Julius“, dabar daugelyje kalbų „July“). Vėliau dar vienas valdovas – Oktavianas Augustas – taip pat buvo apdovanotas „nuosavu“ mėnesiu. Kadangi liepa ir rugpjūtis yra šalia, vienas iš jų turėjo turėti 30 dienų, o kitas – 31. Bet politiniais sumetimais Senovės Romos valdovų „vardiniams“ mėnesiams buvo paliktas vienodas dienų skaičius – 31.
Kodėl vaivorykštė būna lanko formos?
Iš tiesų vaivorykštė yra apvali. Ji yra optinis reiškinys ir susiformuoja dėl vandens lašelių savybės laužti šviesos spindulius. Kai šviesos spindulys praeina pro lietaus lašą, esantį erdvėje tam tikroje padėtyje, jis kelis kartus lūžta: įeinanti šviesa atspindima įvairiais kampais, kurių dydis priklauso nuo lašo lūžio rodiklio, ir tampa matoma žmogaus akiai būtent kaip dalis apskritimo, mat apatinę jo pusę užstoja horizontas. Pamatyti visą vaivorykštę galima tik iš lėktuvo ir tai tik atidžiai stebint.
Kodėl prieš miegą skaičiuojamos avys?
Norint nukreipti dėmesį žmogaus, kuris dėl sunkių minčių negali užmigti, psichologai siūlo skaičiuoti gyvūnus. Bet tai nebūtinai turi būti avys. Taip jau yra, kad pas mus prigijo būtent avių skaičiavimas, o kitur užmigti padeda kitokie gyvūnai: Pietų Amerikoje – lamos, Indijoje – drambliukai.
Kodėl serialai yra vadinami „muilo operomis“?
Pavadinimą „muilo opera“ televizija paveldėjo iš XX a. 4-5-ojo dešimtmečių radijo, kuris transliuodavo mini spektaklius sentimentalioms namų šeimininkėms. Laida būdavo nutraukiama įdomiausioje vietoje ir tęsiama tik kitą dieną. Į sparčiai augantį tokių vaidinimų populiarumą greitai sureagavo muilo ir skalbimo miltelių gamintojai: jie tapo tokių laidų rėmėjais ir pagrindiniais reklamos davėjais. Dėl to tokioms laidoms ir prigijo „muilo operų“ pavadinimas.
Kodėl pienas yra baltas, juk karvės ėda žalią žolę?
Tikriausiai tokį klausimą mamoms ir tėčiams užduoda daugybė vaikų. Išties, juk nelogiška! Bet gamta žino, ką daro. Pieno spalvą lemia specialus pieno baltymas kazeinas. Piene kazeinas jungiasi į stambesnes rutulio formos daleles, kurios yra vadinamos micelėmis. Jos ir nulemia baltą pieno spalvą. Dažniausiai pienas yra visiškai baltas, tik kai kada gali būti gelsvokas – tai rodo, kad jame yra daug pigmento beta karotino.
Kodėl vafliai gaminami languoti?
Vafliai ne visada būna languoti, jų raštas gali būti ir kitoks, svarbiausia – gardelinis. Tokių gardelių paskirtis – sulaikyti minkštą įdarą: džemą, sutirštintą pieną, plaktą grietinėlę ir t.t. O dar gardeliai yra patogu, kai reikia užberti uogų ir pan.
Kodėl žydai ir arabai rašo iš dešinės į kairę?
Regis, rašyti iš dešinės į kairę yra labai nepatogu. Išties nepatogu, jeigu kalbama apie rašymą rašalu ant popieriaus. Tada dešinė ranka uždengia parašytas raides arba jas išvis ištrina. Bet senovės arabai ir žydai rašė visiškai kitokiais instrumentais – plaktuku ir kirstuku, kuriais raidės būdavo iškalamos akmenyje. Kalant kirstukas laikomas kairėje rankoje. Bet ji uždengia visą kairę pusę, todėl yra daug patogiau ir logiškiau akmenį kalti iš dešinės į kairę.
Kodėl katės mėgsta įlįsti į dėžes?
Jos tai daro tam, kad jaustųsi saugios. Ir ne tik naminės murklės – didžiosios laukinės katės taip pat mėgsta slėptis vietose, kur prie jų niekas neprisėlins.
Kodėl jūros kriauklės ošia?
Malonu prisiminti atostogas pajūryje, klausantis bangų ošimo didelėje kriauklėje. Žinoma, tai ne vandenyno garsas: kriauklės dėl savo formos pagauna ir atspindi aplinkinį triukšmą, sustiprindamos tam tikrus dažnius, todėl priglaudę jas prie ausies tiesiog girdite tuo metu jus supančių tylių garsų atgarsį. Analogiškas efektas yra būdingas ir tuštiems dubenėliams bei buteliams.
Kodėl JAV policininkai paliečia sustabdyto automobilio užpakalinį žibintą?
Ne vieną dešimtmetį JAV policininkai, artindamiesi prie vairuotojo, pirštais paliesdavo automobilio užpakalinį žibintą, kad ant jo paliktų pirštų atspaudus. Tai atsargumo priemonė „dėl visa ko“: ji būtų įrodymas, kad policininkas sustabdė šią mašiną, jeigu įvyktų kas nors nenumatyta ir jis būtų sužeistas ar dingtų be žinios. Tačiau pastaruoju metu tai nebepraktikuojama, nes įprastu reiškiniu tapo vaizdo registratoriai ir nešiojamos kameros.
Kodėl kai kurie žmonės yra kairiarankiai?
Didžioji Žemės gyventojų dauguma (apie 90 proc.) – dešiniarankiai, ir visiškai neaišku, kodėl ši proporcija išlieka. Jeigu kairiarankiai turėtų kokį nors svarbų evoliucinį pranašumą, jis būtų būdingas daugiau žmonių, o jeigu tai būtų akivaizdus defektas, jis seniai būtų išnykęs. Pastaruoju metu mokslininkai laikosi nuomonės, kad šiam ypatumui turi įtakos daugybė skirtingų genų. Daugelis iš ištirtų genetinių veiksnių yra susiję su kūno simetrija, ir dėl tam tikrų mutacijų gali atsirasti kairiarankystė arba neįprastas organų išsidėstymas (pavyzdžiui, kai širdis yra ne kairėje kūno pusėje, o dešinėje).
Kaip paukščiai nustato, kur migruoti?
40 proc. paukščių rūšių migruoja kasmet, o kai kurie įveikia dešimtis tūkstančių kilometrų ir visada randa savo „paskirties punktą“, net kai tyrinėtojai juos priverčia startuoti iš neįprastų vietų. Kaip jie tai daro? Mokslininkų tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad migruojantys paukščiai, skrendantys didelius atstumus, navigacijai naudojasi nematomomis magnetinėmis linijomis, bet niekas nežino, kaip jie jaučia Žemės magnetinį lauką.
Kodėl šviesoforai yra žali-geltoni-raudoni?
Raudoną spalvą paaiškinti yra paprasta: matomos šviesos spektre jos bangos ilgis yra didžiausias, todėl ją lengva pamatyti iš toli. Geležinkelio sistemose raudonas „stop“ signalas buvo naudojamas dar iki automobilių atsiradimo. Traukinio judėjimo pradžiai žymėti buvo naudojama balta spalva, bet ją buvo sunku atskirti nuo žvaigždžių ir paprastų žibintų šviesos, todėl netrukus ji buvo pakeista žalia. Automobiliams pirmuoju „stop“ signalu tapo geltonos spalvos šviesa, nes ją lengviau pastebėti naktį, bet paplitus šviesą atspindintiems dažams, gatvės žibintams ir automobilių žibintams šie ženklai buvo pakeisti raudonais. O kadangi geltona yra puikiai matoma iš toli, ji buvo pridėta kaip signalas „Dėmesio!“
Kodėl vestuviniai žiedai mūvimi ant bevardžio piršto?
Tradicija mūvėti vestuvinį žiedą ant kairės rankos bevardžio piršto gimė Senovės Egipte. Egiptiečiai šiuos žiedus laikė amžinybės simboliu ir tikėjo, kad kairį bevardį pirštą ir širdį jungia „tiesioginis kanalas“. Šiandien mes žinome, kad širdis – organas kraujui varinėti, bet tada buvo manoma, kad ji yra žmogaus sielos ir emocijų centras. Senovės graikai ir romėnai perėmė šią tradiciją. Dabar daugelyje šalių vyras užmauna vestuvinį žiedą ant moters dešinės rankos piršto. Bažnyčia tai aiškina tuo, kad už kiekvieno besituokiančio žmogaus dešinio peties stovi angelas sargas, laiminantis jų sąjungą.
Kodėl per gimtadienį valgomas tortas?
Ši tradicija patinka daugeliui, bet ar nekyla klausimas, kodėl mes tai darome? Manoma, kad gimtadienį „išrado“ senovės egiptiečiai: kai tarsi dievai būdavo karūnuojami faraonai, tai simbolizuodavo dievų gimimą, ir tą dieną derėjo iškilmingai atšvęsti. Tokią tradiciją perėmę senovės graikai nusprendė, kad bus dar geriau, jeigu švenčiantieji pasivaišins kuo nors saldžiu. Jie Mėnulio deivės Artemidės garbei pradėjo kepti apvalius pyragus, kuriuos puošdavo žvakutėmis, spindinčiomis kaip žvaigždės. Taip ir atsirado gimtadienio tortai su žvakutėmis.
Mildai Kunskaitė
Informacijos šaltinis: https://ve.lt/gyvenimas/laisvalaikis/kodel-atsakymai-i-kai-kuriuos-klausimus-kuriuos-bus-idomu-suzinoti-ne-tik
Palikti komentarą