MOKYKLOS, Straipsniai apie vaikų ugdymo įstaigas, Vaikai/šeima, Vaikų sveikata

Keičia valgiaraščius: darželinukams ir moksleiviams – mažiau kalorijų

Darželinukų ir moksleivių kasdienės porcijos ugdymo įstaigose neteks 200 – 300 kilokalorijų, sumažės druskos, cukraus, iš dalies hidrintų riebalų. Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad vaikams Lietuvoje, kaip ir visose mažai judančiose išsivysčiusių šalių visuomenėse, reikia valgyti mažiau. Ilgainiui jų lėkštėse nebeliks riebiais padažais užpiltų šnicelių, džiūvėsėliais apvoliotų kotletų – bus daugiau natūralios mėsos, viso grūdo produktų, vaisių, daržovių. Maisto technologai pasiraitojo rankoves, kad sveiki patiekalai būtų skanūs ir vaikams patrauklūs.

Mėsa su bulvėmis nugrims į užmarštį?

Nuo šių metų įsigaliojus Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoms valgiaraščių naujovėms, darželinukų ir moksleivių tėvams, vaikus maitinantiems virėjams kyla nemažai klausimų. Tenka aiškinti, ar apribojus pridėtinį cukrų patiekaluose, bus galima pardavinėti bandeles, ar vaisių tyrelės laikomos gėrimu, ar užkandžiu, kurie konditerijos gaminiai turi išnykti iš mokyklų ir darželių valgiaraščių.

„Ugdymo įstaigose yra privalumų, vaikai valgo ne mažiau kaip tris kartus per dieną šviežiai ruoštą maistą pagal suderintus valgiaraščius, bet esminis trūkumas toks, kad juos derinant atsižvelgiama į 16 metų senumo normas. Žiūrima, kiek yra angliavandenių, baltymų, riebalų, kad kalorijų kiekis atitiktų normose nustatytą kiekį, tačiau neatsižvelgiama į tose normose nurodytus vitaminus, mineralines, skaidulines medžiagas, antioksidantus, riebalų rūgštis. Dėl to ugdymo įstaigose mes ir turime pagrindinius patiekalus– bulves, miltinius patiekalus, mėsą su bulvėmis. Vaikai sotūs, bet neatsižvelgiama į vertingas maistines medžiagas“, – situaciją apibūdino Viešosios įstaigos „Tikra mityba“ maisto technologė Raminta Bogušienė.

Per šešiolika metų, pasak maisto technologės, Lietuvos ugdymo įstaigų valgiaraščiai gerokai pakito. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija ketina apie 200 – 300 kilokalorijų sumažinti porcijas 1 – 3 metų amžiaus vaikų grupėms ir 4 – 7 metų amžiaus grupėms. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į nutukimo, fizinio aktyvumo trūkumo problemas. „Teko girdėti tėvelių nusiskundimų, kad vaikai ir taip maitinami negausiai, bet remiantis moksliniais tyrimais, pasaulinėmis tendencijomis, matome, kad valgome per daug maisto, nevertingo maisto suvalgome daugiau negu anksčiau“, – aiškino R. Bogušienė, kartu su „Tikros mitybos“ direktore Danguole Gasparavičiene mėginanti keisti visuomenės požiūrį į vaikų maitinimą.

Mokyklose ir darželiuose kai kurie patiekalai vis dar ruošiami pagal sovietines technologines korteles. Gaminami riebūs padažai, kepami gausiai džiūvėsėliais apvolioti šniceliai, kotletai, verdama manų košė su saldžiomis uogienėmis. Tikimasi, kad baigus derinti naujus valgiaraščius, atsiras daugiau sveikatai palankių patiekalų, kurie bus šiuolaikiški, pasikeis ir gaminimo technologijos – daugiau bus ruošiama verdant vandenyje, garuose, ieškoma kokybiškų produktų. Vaikų lėkštėse atsiras daugiau viso grūdo kepinių, įvairių kruopų, maisto, kuriame bus mažiau cukraus, druskos. Bus dažniau patiekiama natūralios, o ne maltos mėsos, daugiau siūlyti vaisių, daržovių, ribojami maisto produktai, kuriuose gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių.

Virėjas mokys restoranų šefai

Ilgus metus maisto pramonės srityje dirbusi maisto technologė vis brandino mintį keisti vaikų valgymo kultūrą, pamažu susidėliojo sveikos mitybos standarto kriterijus. Pagausėjus šeimai, ji ėmė pastebėti sveikų, kokybiškų maisto produktų trūkumą rinkoje, restoranuose vaikams sveikatai tinkamų patiekalų taip pat nebūdavo daug. Tai buvo vienas pagrindinių postūmių pradėti bendradarbiauti su mokyklomis, darželiais, kalbėti apie svarbius pokyčius keičiant valgymo įpročius.

„Ugdymo įstaigos eina labai teisinga linkme, žiūrint į tai, kad dažnuose namuose mes turime produktų, kurie yra draudžiamų sąraše ugdymo įstaigoms. Vaikai namuose valgo juos dažnai. Turi būti kompleksinis ugdymas, mityba turi rūpintis ne tiktai mokyklos, darželiai. Tėvams taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas yra nurodyta vaikų maitinimo apraše, pritaikyti tai savo namuose“, – aiškino R. Bogušienė.

Kai kurių darželių, mokyklų virėjai, dietistai jai prisipažįsta norintys gaminti sveikatai palankius patiekalus, bet nerandantys sveikų, nebrangių, skanių valgių receptų. Išmokyti virėjas naujovių ketinama bendradarbiaujant su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos specialistais. Neseniai jie parodė, kaip pagal „Tikros mitybos“ receptus pagaminti sveiko ir skanaus maisto vaikams – pavyzdžiui, grikių košę su svogūnais, morkomis, apibarstytą linų sėmenimis, sorų maltinuką su varške ir šaldytomis avietėmis, sveiką vištienos krūtinėlės patiekalą.

Maisto produktai vaikams darželiuose turi atitikti higienos normas, energetinę vertę, išsitekti maisto priedų limituose, todėl jų sąrašų sudarymas kartais tampa galvos skausmu. Prieš porą metų viešą konkursą dėl maisto tiekimo darželiams organizuojančios Vilniaus savivaldybės tarybos atstovai, sudarinėję maisto produktų pirkimui sąrašo projektą darželiams, kreipėsi pagalbos į specialistus. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė, kurios savivaldybės tarybos nariai paprašė peržiūrėti pasirinkimus, produktų pirkimo sąraše aptiko ne tik vaisių, kruopų, žuvies, bet ir grietinės su augaliniais riebalais, rūkytos dešros, mėsos gaminių su priedais, rafinuotų aliejų, šlifuotų grūdų miltų produktų, ilgą sausainių ir saldainių sąrašą. Vis dėlto mitybos specialistė pasidžiaugė, kad sąrašas iki viešųjų pirkimų konkurso paskelbimo buvo taisomas, atsižvelgiant į rekomendacijas.

„Apskritai sulaukiu daug laiškų iš tėvų su klausimais, ką daryti, nes darželiuose nekokybiškas maistas. Vienas žmogus čia nieko nepadarys, reikėtų kooperuotis su kitais tėvais, kalbėtis su darželių vedėjais“, – savo patyrimu su Alfa.lt tuomet pasidalijo sveikos mitybos specialistė, V. Kurpienė.

Draudimai – neveiksmingi

Nuo pernai metų valgiaraščius derina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Žvelgiant į jų rekomendacinį 15 dienų valgiaraštį 6 – 10 metų vaikams, matyti, kad siūloma juos maitinti tradicinėmis sriubomis – barščiais, pupelių, raugintų kopūstų, ryžių kruopų su bulvėmis, rūgštynių. Palikti ir dažniausiai darželių, mokyklų valgyklose siūlomi malti kiaulienos šniceliai, žuvies maltinukai, kepsniai su bulvių koše, grikiais, ryžiais, balandėliai, plovas, esama ir daržovių troškinio su dešrelėmis. Vis dėlto pastaruoju metu ugdymo įstaigų noras vaikus maitinti sveikiau, pasak „Tikros mitybos“ narių, didėja.

„Maisto produktai prasideda nuo žaliavos, kokią žaliavą nusipirkai, tokį gausi patiekalą – jeigu žaliava sugadinta, gero patiekalo nepagaminsi, – sakė R. Bogušienė. – Tačiau, kiek tenka susidurti su ugdymo įstaigomis, daugelis dirba sąžiningai, siekia, kad būtų perkami kokybiški, sveikatai palankūs produktai“.

Pasak specialistės, visuomenė rimtai susirūpinusi, kokius produktus rinktis, kaip valgyti tai, kas tinkamiausia sveikatai, bet pamirštama vaikams formuoti supratimą apie valgymo kultūrą, skatinti juos pasitelkti visas jusles pažinti maisto produktus. Tai padarius imtų nykti įvairios maisto fobijos. „Tėveliai sako: „Mano vaikas daržovių nevalgo“. Iš tikrųjų turime juos mokyti valgymo kultūros, etiketo prie stalo, įsiklausyti į tai, ką valgo – nes patiekalai gali būti labai palankūs sveikatai, bet jeigu juos suvalgysime net negalvodami, organizmas vertingų maisto medžiagų nepasisavins. Svarbu ne tik tai, ką valgau, bet ir kaip, ar suvalgau tiek, kiek man reikia“, – neabejojo R. Bogušienė.

Važinėdama po ugdymo įstaigas ir bendraudama su vaikais, maisto technologė pastebėjo, kad jeigu jie gauna progą patys pamatyti, kaip maisto produktai atkeliauja iki lėkštės, prisidėti prie gamybos, visai kitaip reaguoja ir į tradiciškai vaikų nemėgstamus dalykus, pavyzdžiui, špinatus.

„Turime keisti kultūrą, kuri buvo daugybę metų, vaikas turi būti ne tik sotus, bet ir patirti ragavimo malonumą, maistą suprasti ne tik kaip fiziologinių poreikių tenkinimą. Patiekalus reikėtų gaminti šiuolaikiškai, kad jie būtų ne tik sveikatai palankūs, bet ir skanūs. Jeigu būtų akcentuojami ne draudimai, ko nevalgyti, o ugdoma, kai ateis laikas pasirinkti, iš dešimties sprendimų jis padarytų šešis teisingus“, – apie tinkamiausią kelią keisti vaikų požiūrį į maistą kalbėjo R. Bogušienė, jo sėkmės požymių matanti ir savo vaikų elgesyje.

Rugilė Audenienė

Informacijos šaltinis:

atsisiųsti2-300x158

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.