Dauguma abiturientų egzaminų dieną bijo ne pačių klausimų, o „juodosios skylės“ efekto – būsenos, kai dėl streso staiga atrodo, jog galvoje neliko nė vienos minties. Psichologai teigia, kad tai yra tiesioginė „kovok arba bėk“ reakcija. Kai smegenys suvokia egzaminą kaip grėsmę gyvybei, jos išjungia loginį mąstymą (prefrontalinę žievę) ir perduoda kontrolę emociniam centrui (migdoliniam kūnui).
Dauguma šiuolaikinių tėvų gyvena nuolatinio skubėjimo ritmu, o šis tempas neišvengiamai persiduoda ir vaikams. Būreliai, namų darbai, kontroliniai ir pasiekimų reitingai sukuria aplinką, kurioje poilsis dažnai suvokiamas kaip prabanga ar net „laiko švaistymas“. Tačiau psichologiniu požiūriu atostogos yra ne prabanga, o biologinė būtinybė.
Karščiuojantis vaikas – vienas didžiausių tėvų stresų. Nors pakilusi temperatūra yra ženklas, kad organizmas kovoja su infekcija (tai gera žinia!), svarbu žinoti, kada galima ramiai stebėti situaciją, o kada laikas skambinti gydytojui.
Šiuolaikinė tėvystė Lietuvoje dažnai primena nebe šeimos gyvenimą, o aukšto meistriškumo sporto varžybas. Vis dažniau tėvai, o ypač mamos, prisipažįsta jaučiantys nuolatinį nerimą, kad daro „nepakankamai“. Kodėl patekome į šiuos „tobulybės spąstus“ ir kaip iš jų ištrūkti, kol perdegimas netapo kasdienybe?
Štai apžvalga, paremta LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priimaus organizavimo), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei STRATA (Vyriausybės strateginės analizės centro) duomenimis.
Šiandienos vaikams dirbtinis intelektas (DI) taps tokiu pat įprastu įrankiu, kokiu jų tėvams tapo „Google“ paieška ar skaičiuotuvas. Tačiau kartu su naujomis galimybėmis ateina ir didelė atsakomybė. Kaip paruošti vaiką šiai ateičiai, kad jis netaptų tik pasyviu vartotoju, o naudotų technologijas protingai?
Dar prieš kelerius metus apie įtraukųjį ugdymą kalbėjome kaip apie ateities planą. Šiandien, 2026-aisiais, tai tapo mūsų švietimo sistemos stuburu. Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gebėjimų ar poreikių, turi teisę mokytis kartu su savo bendraamžiais artimiausioje ugdymo įstaigoje.
Artėjant antrajam mokslo metų pusmečiui, vyresniųjų klasių moksleivių šeimoms aktualiausi tampa egzaminų tvarkaraščiai ir pavasario atostogų planavimas. Šiais metais ugdymo procesas pasižymi keliais esminiais pokyčiais, susijusiais su tarpiniais patikrinimais ir mokslo metų trukme.
Žiema Lietuvoje gali būti ne tik graži, bet ir pavojingai žvarbi. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar saugu vaiką leisti į mokyklą, kai termometras rodo -20°C? Ar darželinukai vis tiek bus vedami į lauką?
Sausio mėnesį Lietuvoje dienos trumpos, o dangus dažnai primena pilką paklodę. Daugelis tėvų susiduria su ta pačia problema: kaip atplėšti vaiką nuo ekrano ir išvilioti į lauką, kai ten šalta? Tačiau dienos šviesa (net ir pro debesis!) yra kritiškai svarbi vaiko organizmui.
Kai už lango saulės mažai, o organizmas reikalauja poilsio, reikalavimas „pasitaisyti pažymius“ vaikui skamba kaip bausmė. Psichologų teigimu, sausio mėnesį vaikai dažnai išgyvena kognityvinį nuovargį, todėl tėvų vaidmuo turi keistis iš „tikrintojo“ į „pagalbininką“.
Lietuvos šeimose sausis dažnai primena užburtą ratą: trys dienos darželyje, dvi savaitės namuose. Tačiau už medicininių diagnozių slepiasi kita, nematoma diagnozė – tėvų emocinis perdegimas dėl slaugos.
Kaip dažnai mes tariame žodį „meilė“? Kaip dažnai sakome, kad mylime? Sutikite, dažnai… Ir kai kalba užeina apie meilę, dauguma kažkodėl mano, kad čia viskas absoliučiai aišku.
Vasaros atostogos – tai laikas, kai vaikai nori nuotykių, naujų draugų ir nepamirštamų patirčių, o tėvai ieško saugių, prasmingų ir patikimų vasaros stovyklų vaikams Lietuvoje. Tačiau didelė pasiūla dažnai tampa iššūkiu – kaip greitai rasti tinkamiausią stovyklą pagal vaiko amžių, pomėgius ir šeimos biudžetą?
Emilė, dirbanti „Mįsliaus dirbtuvėse“ Mažųjų akademijoje, kiekvienais metais tampa šventinio stebuklo dalimi. Ji mato, kaip vaikų akys suspindi laukiant švenčių, ir dalijasi mintimis apie tai, kaip jie išgyvena šį ypatingą laiką.
