Šiuo metu pediatrų bendruomenėje susirūpinimą kelia tėvų favoritizmas. Pastaruoju metu jam buvo skirta daug mokslinių straipsnių. Specialistai mano, kad vaikų skirstymas į „mėgstamiausius“ ir „visus kitus“ – tai kelias, vedantis į paauglystės problemas tiems vaikams, kurie jautė mažiau meilės.
Hormonai yra cheminės medžiagos, gaminamos įvairiose mūsų organizmo liaukose. Jie atlieka begalę svarbių funkcijų mūsų organizme.
Visi, kas turi vaikų, žino, kaip nesuderinamai skamba šie du žodžiai – vaikas ir tvarka. Dauguma vaikus auginančių tėvų puikiai įsivaizduoja, kaip atrodo butas, kuriame gyvenate kartu su paaugliu sūnumi ar dukra.
Mamai ir tėčiui atrodo, kad tik jie žino, kokią košę srėbti mylimam pupuliui. Kokią suknelę apsivilkti. Kokį būrelį lankyti po pamokų.
Kam mergaitei reikalingas tėtis? Pirmiausia todėl, kad su jomis jie gali sukurti idealų santykių modelį. Iš pradžių tėtis „vienpusiškai“ rūpinasi, globoja, gina dukrą, nes yra pats stipriausias, protingiausias ir autoritetingiausias žmogus iš suaugusiųjų pasaulio.
Tikriausiai visi norime, kad namai būtų jaukūs ir brangūs širdžiai. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tokius namus dauguma tapatina su saugumu – tiek fiziniu, tiek emociniu. Kas yra psichologinis saugumas ir kas šį jausmą sukelia namų aplinkoje, pasakoja NT ir psichologijos ekspertės.
Tėvystė – vienas reikšmingiausių, gražiausių ir sykiu sunkiausių darbų pasaulyje. Tai ypač pajaučia itin jautrūs asmenys. Tokie tėvai neįtikėtinai linkę prisitaikyti prie savo vaikų. Jie nuodugniai apmąsto kiekvieną problemą, susijusią su atžalomis, o į situaciją dažnai reaguoja išgyvendami stiprias emocijas – tiek pozityvias, tiek negatyvias. Vaikų auklėjimas itin jautriems asmenims kelia daug streso. Gera žinia […]
Kiekvieną rytą, kai matau šimtus apsnūdusių jaunų žmonių, vykstančių į darbus korporatyvinėse „zombilanduose“, galvoju apie laimę. Tiksliau apie didįjį melą apie laimę, kuriuo mūsų karta privertė patikėti savo vaikus. Didžiausia meškos paslauga, kurią jiems padarėme – tai ne išpūstos būsto kainos, dėl kurių jis tapo nebeįperkamas ir ne krūvos pavojingų atliekų visoje planetoje, kurias jie […]
Stresą ir pokyčius vaikai išgyvena sunkiau nei suaugusieji, o tai gali turėti įtakos ne tik slogioms mintims, bet ir polinkiui į suicidinį elgesį, teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Neringa Martišienė.
Tam tikra prasme kiekviena šeima yra skrupulinga mažytė Anglija su savomis tradicijomis. Jos gali būti susijusios su santykiais, laisvalaikiu, buitimi… Kartų išbandytos, tokios taisyklės palengvina gyvenimą. Jeigu tik nepamirštame jų pritaikyti prie mūsų laikų.
Dažnai tėvai, siekdami, kad vaikas elgtųsi pavyzdingai, besąlygiškai draudžia netinkamą elgesį ir net mintis. Tuo tarpu psichologai pataria reguliuoti elgesį, tačiau nevaržyti norų.
Reikalas tas, kad visi mes daugiau ar mažiau mėgstame suversti atsakomybę artimiesiems arba tiems, kurie arčiausiai mūsų. Skirtumas tik toks – jie neturi ko prarasti, jiems iš mūsų gyvenimo nėra jokios naudos, o kartais ir džiaugsmo.
Pagyvenę žmonės gyvena prisiminimais. Jie dieną iš dienos, žingsnis po žingsnio prisimena visą savo gyvenimą ir suskaido jį į smulkiausias detales. Būtent tada ateina suvokimas, kiek daug buvo padaryta neteisingai, kaip neprotingai buvo skirstomas laikas, kurio jau nebesusigrąžinsi.
„Nuo senų laikų buvo manoma, kad išskirtinis talentas – tai pirmiausiai paveldimumas, gamtos užgaida. Kai mums sako, kad Mocartas pirmą kartą koncertavo būdamas trijų arba kad Džonas Stiuartas Milis būdamas to paties amžiaus skaitė klasikinę literatūrą lotynų kalba, dauguma žmonių reaguoja paprastai: „Žinoma, juk jie genijai“.
Pasitikti vasariškus orus su gerklės perštėjimu, kosuliu, sloga ir karščiavimu niekas nenori. Visgi žengiant į savaitgalį tikimybė peršalti gali padidėti, o ypatingai jeigu jūsų planuose – išvykos ir maudynės gamtoje ar ilgesni vakaro pasisėdėjimai mieste.
