Jie jau gimsta skirtingi.

Daug psichologinių problemų kyla dėl to, kad žmonės labai dažnai supainioja kaltės jausmą ir atsakomybę. Į šiuos spąstus neretai patenka net patyrę psichologai.

Nusivylimas – tylus jausmas, apie kurį neįprasta kalbėti garsiai. Kad pasakytume „Aš nusivyliau“, reikia turėti labai daug drąsos ir pirmiausia prisipažinti tai sau. Dauguma žmonių deda milžiniškas pastangas, kad nesusidurtų su nusivylimu savo kelyje, stengiasi toliau gyventi iliuzijomis.

Kodėl moteris siekia tapti idealia mama? Ir kodėl šioje sferoje labai naudinga daryti klaidas?

Taip jau atsitinka, kad moteris traukte traukia vyrai, nuo santykių su kuriais jos paskui kenčia. Jaučiasi nemylimos, nuskriaustos, nereikalingos, kenčia įžeidimus, abejoja savo patrauklumu, tačiau vis tiek lieka su partneriu. Paskui pagaliau visgi nutraukia santykius – jeigu supranta visą jų destruktyvumą – bet sekantį kartą vėl pasirenka lygiai tokį patį „neteisingą“ vyrą.

TAIP, AŠ SENSTU. Bet aš mėgaujuosi šiuo procesu. PIRMOJE GYVENIMO PUSĖJE TAVO VEIDAS YRA TOKS, SU KOKIU GIMEI. Antroje pusėje – toks, kokio nusipelnei. JUOKINGA, BET NESUPRATAU, KAD ESU PATRAUKLI, kol nepažiūrėjau filmo „Esminis instinktas“.

Yra atlikta daug tyrimų ir parašyta daug darbų apie taktilinio kontakto tarp vaikų ir tėvų poreikį. Tai ne šiaip meilės ir švelnumo apraiška, bet ir vienas svarbiausių harmoningo vaiko nervų sistemos vystymosi komponentų.

„Zeit“: Kada paskutinį kartą lankėtės restorane su savo vaikais? Deividas Eberhardas: Visai neseniai. Kodėl klausiate?

Kai susiruošiau tekėti, mama man pasakė: „Tėvų namai – tavo namai.

10-15 metų santuokoje gyvenantys žmonės dažniausiai kalba apie tai, kad norint tvirtų santykių, būtina bendrauti tarpusavyje ir atvirai kalbėti apie viską, kas svarbu.

Supratimas, ką ir kaip turi daryti „geri tėvai“, formuojasi dar vaikystėje – pagal mamytės ir tėvelio paveikslą. Tačiau tolesnis gyvenimas kai ką pakoreguoja, ir nieko nuostabaus, kad gero auklėjimo kriterijai visų skirtingi.

Labai svarbu, kad kompromisas būtų abipusis. Šitaip vaikui jūs skiepysite teisingo bendravimo stereotipus. Jis įpras ne paklusti arba priešintis, o tartis. Juk visas mūsų gyvenimas susideda iš kompromisų.

Kam reikalinga agresija, – esama įvairių nuomonių: ji reikalinga savo teritorijai apsaugoti, kaip atsakomoji reakcija į priešišką realybę arba kokio nors noro slopinimą.

Kadais vyro ir moters pareigos šeimoje buvo ne tik griežtai paskirstytos, bet ir įtrauktos į vaikų auklėjimo sistemą. Todėl kiekvienas nuo mažumės žinojo, kaip ateityje kurs savo šeimą ir kas ką joje privalės daryti.