Žiema Lietuvoje gali būti ne tik graži, bet ir pavojingai žvarbi. Tėvams dažnai kyla klausimų: ar saugu vaiką leisti į mokyklą, kai termometras rodo -20°C? Ar darželinukai vis tiek bus vedami į lauką?
Sausio mėnesį Lietuvoje dienos trumpos, o dangus dažnai primena pilką paklodę. Daugelis tėvų susiduria su ta pačia problema: kaip atplėšti vaiką nuo ekrano ir išvilioti į lauką, kai ten šalta? Tačiau dienos šviesa (net ir pro debesis!) yra kritiškai svarbi vaiko organizmui.
Kai už lango saulės mažai, o organizmas reikalauja poilsio, reikalavimas „pasitaisyti pažymius“ vaikui skamba kaip bausmė. Psichologų teigimu, sausio mėnesį vaikai dažnai išgyvena kognityvinį nuovargį, todėl tėvų vaidmuo turi keistis iš „tikrintojo“ į „pagalbininką“.
Lietuvos šeimose sausis dažnai primena užburtą ratą: trys dienos darželyje, dvi savaitės namuose. Tačiau už medicininių diagnozių slepiasi kita, nematoma diagnozė – tėvų emocinis perdegimas dėl slaugos.
Kaip dažnai mes tariame žodį „meilė“? Kaip dažnai sakome, kad mylime? Sutikite, dažnai… Ir kai kalba užeina apie meilę, dauguma kažkodėl mano, kad čia viskas absoliučiai aišku.
Vasaros atostogos – tai laikas, kai vaikai nori nuotykių, naujų draugų ir nepamirštamų patirčių, o tėvai ieško saugių, prasmingų ir patikimų vasaros stovyklų vaikams Lietuvoje. Tačiau didelė pasiūla dažnai tampa iššūkiu – kaip greitai rasti tinkamiausią stovyklą pagal vaiko amžių, pomėgius ir šeimos biudžetą?
Emilė, dirbanti „Mįsliaus dirbtuvėse“ Mažųjų akademijoje, kiekvienais metais tampa šventinio stebuklo dalimi. Ji mato, kaip vaikų akys suspindi laukiant švenčių, ir dalijasi mintimis apie tai, kaip jie išgyvena šį ypatingą laiką.
Kaip žydai nustato tautybę ir kodėl pagal jų tradicijas ji perduodama būtent pagal motinos liniją – kokios priežastys slypi už to ir kaip tai veikia žydų tapatybę.
Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie atvejus, kai nepažįstami asmenys bando vaikus vilioti žaislais ir kitais pažadais, primename tėvams, kaip svarbu nuolat kalbėtis su vaikais apie jų saugumą. Atviras pokalbis šeimoje, aiškios taisyklės ir nuoseklus tėvų palaikymas padeda vaikams drąsiau reaguoti į netikėtas situacijas bei išvengti galimų pavojų.
Turiu vienišą draugą. Geraširdis žmogus, jis labai nori susirasti žmogų, kuris suprastų, kas yra gėris, kad galėtų pasidalinti su juo savo gyvenimu.
Instinktas „taisyt“ – natūralus. Jis kyla iš meilės. Tačiau tikroji pagalba kyla iš buvimo kartu. Jūsų vaikui nereikia sprendimų teikėjo – jam reikia žmogaus, kuris tiki jo gebėjimu susitvarkyti pats.
Jei jūsų vaikas įstrigęs nerimo kilpose, nelaukite, kol jis iš to „išaugs“. Kognityvinė elgesio terapija (CBT) – tai ne laikinas pleistras. Tai smegenų perprogramavimo metodas, kuris veikia efektyviausiai pradėjus anksti. Kai padedate vaikui kalbėtis su savimi kitaip, padedate jam gyventi kitaip.
Visiškai normalus tėvų siekis savo vaikui duoti viską, kad jam nieko netrūktų, turi ir kitą medalio pusę.
Išgirdus žodį „skurdas“, iškart kyla vaizdai: nudėvėti batai, skylėtas megztinis, netvarkingi plaukai. Tačiau iš tikrųjų viskas yra daug subtiliau. Egzistuoja ir kitas, kur kas labiau paplitęs skurdas – psichinis. Tas, kuris sėdi galvoje ir neleidžia žmogui laisvai kvėpuoti, priimti drąsių sprendimų ir jaustis vertam gero gyvenimo.
Tėvai auklėjimo klaidas dažniausiai daro be jokių piktų kėslų ir neretai net nesuvokia, kad jų veiksmai turi ar turės ateityje neigiamų pasekmių.
