Uostamiesčio mokyklas lankančių vaikų tėvai vis dar įsiaudrinę – problemos dėl netinkamo maitinimo kai kuriose mokyklų valgyklose nesibaigia. Svarstoma, kad situacija nesikeis tol, kol šio klausimo spręsti iš esmės nesiims Savivaldybės administracija.
Nuo 2020 metų pradžios siūloma pradėti tiekti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo kitų metų rugsėjo mėn. nemokamus pietus ketinama pasiūlyti visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams. Tokias Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4023) Seimui pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Daisy Christodoulou – Voriko universiteto (angl. University of Warwick) absolventė, edukatorė, parašiusi dvi knygas apie švietimo problemas. Pirmoji „7 mitai apie švietimą“ (angl. Seven Myths About Education) išėjo 2014 m., o 2017 m. pasirodė kita autorės knyga „Geras progresas? Įvertinimų mokymosi procese ateitis“ (angl. Making Good Progress? The Future of Assessment for Learning). Voriko universitete […]
Daisy Christodoulou – Voriko universiteto (angl. University of Warwick) absolventė, edukatorė, parašiusi dvi knygas apie švietimo problemas. Pirmoji „7 mitai apie švietimą“ (angl. Seven Myths About Education) išėjo 2014 m., o 2017 m. pasirodė kita autorės knyga „Geras progresas? Įvertinimų mokymosi procese ateitis“ (angl. Making Good Progress? The Future of Assessment for Learning). Voriko universitete […]
Šį rudenį kaip niekad užderėjo tėvų skundų dėl vaikų maitinimo mokyklų valgyklose. Ypač piktinamasi situacija tose maitinimo įstaigose, kuriose šiemet keitėsi maisto tiekėjai. Priekaištų daug ir įvairių – per menkas patiekalų pasirinkimas, per mažos porcijos, neskanu, per didelės kainos.
Lietuva yra įvardijama kaip viena labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, tačiau kad ir kaip gerai tai skambėtų, tyrimai rodo – mūsų šalyje vyrauja aiški tendencija – didesnį paskatinimą aukštojo mokslo siekti jaučia tie moksleiviai, kurių šeimoje yra asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. Likusiems tenka susidurti su įvairiomis kliūtimis, kurias galima pavadinti „socialiniais barjerais“, kurie yra kur kas […]
Nuo 2019-09-01 medicininės pažymos dėl vaiko ligos į ugdymo įstaigas nėra išduodamos. Tačiau daugelis darželių/mokyklų vis dar jų reikalauja. Kokia situacija Jūsų vaiko ugdymo įstaigoje?
Daisy Christodoulou – Voriko universiteto (angl. University of Warwick) absolventė, edukatorė, parašiusi dvi knygas apie švietimo problemas. Pirmoji „7 mitai apie švietimą“ (angl. Seven Myths About Education) išėjo 2014 m., o 2017 m. pasirodė kita autorės knyga „Geras progresas? Įvertinimų mokymosi procese ateitis“ (angl. Making Good Progress? The Future of Assessment for Learning). Voriko universitete […]
„Reikia liautis su tuo reguliavimu iš viršaus. Mokyklos turėtų padaryti eksperimentą. Jei nepasiteisins, grįšime į senas sovietines vadžias“, – LRT RADIJUI sako pedagogas, buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas, docentas Bronislavas Burgis. Vertindamas pamokų režimą Lietuvos mokyklose, pašnekovas ragina atsigręžti į Skandinavijos šalių praktiką.
„Tiek kalba apie sveiką mitybą, apie sveikatą tausojantį vaikų maitinimą, o realiai mokyklų valgyklose ir toliau mokiniams kišamas šlamštas. Įdomu, kas suderino tokį valgiaraštį?“ – išvydę, ką „Versmės“ progimnazijos valgykloje šią savaitę valgė jų atžalos, piktinosi kai kurie tėvai.
Tai amžinas klausimas: kur prasideda ir baigiasi mokyklos pareigos? Už ką atsako tėvai, o už ką – mokytojai?
Kiekvienas, auginantis atžalas, sutiks, jog vaikų mityba – ypač svarbi ir apie ją tenka galvoti ne tik sėdant prie bendro stalo, bet ir kas rytą išleidžiant vaiką į mokyklą. Norisi, kad mažųjų racionas būtų turtingas maistine prasme, skanus ir įdomus. Tačiau tai, kas patinka tėvams, ne visuomet priimtina vaikams. Specialistai dalinasi mintimis, kodėl verta mokyklinukams […]
Pirmadienį Bernardinai.lt buvo publikuota pirmoji teksto apie Suomijos švietimo sistemą dalis. Tekste remiamasi švedų mokslininko, Londono ekonomikos mokykloje (angl. London School of Economics) daktaro disertaciją apsigynusio Gabrielio Hellerio Sahlgreno monografija „Tikrosios suomių pamokos“. Šioje knygoje autorius gina tezę, jog dažnai politikos formuotojai netiksliai bando nusakyti, kas yra suomiškosios švietimo sistemos „stebuklo“ esmė.
Vaikai gali patirti įvairių jausmų. Kartais jie tampa tokie intensyvūs, kad ima trukdyti mokytis ir žaisti. Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) mokinių patiria trumpalaikį arba ilgalaikį stresą, kas sąlygoja nerimą, baimes ir kitus sunkius išgyvenimus.
Vienas žymiausių edukacijos guru pasaulyje suomis Pasi Sahlbergas jau daug metų kalba apie tai, kaip Suomijos švietimo sistemos pokyčiai padėjo gimtinei pasiekti vienus geriausių rezultatų PISA pasiekimų testuose (2000 m). Šalis stengėsi sistemingai paversti mokytojo profesiją patrauklia gabiems moksleiviams, todėl buvo keliama stojimo į pedagoginius universitetus kartelė, užsibrėžta visiems mokytojams suteikti magistro laipsnį, kokybišką išsilavinimą. Salhbergas taip pat […]
