Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Statistika, Vaikai/šeima

Kaip broliai ir seserys suformavo mūsų polinkį lyderystei

Dalijamės BBC pasakojimu apie įgūdžius, kurie susiformavo dar mūsų vaikystėje ir pakeitė mūsų gyvenimą. Iš kur žmonės turi verslumo gyslelę, kūrybingumą ar lyderio charakterį? Mokslininkai nustatė – genai ir išsilavinimas greičiausiai vaidina tam tikrą vaidmenį, bet labiausiai mus paveikia šeima.

Broliai ir seserys, arba kaip tik jų nebuvimas, suformavo įgūdžius, kurių mums reikia darbe šiandien. Štai Glenui Allsoppui pirmą kartą šovė į galvą geniali mintis, vėliau tapusi sėkmingo verslo idėja, kai jis, būdamas 16 metų, sėdėjo savo vaikystės miegamajame. Projektas taip greitai tapo sėkmingas, kad jis net nesulaukęs pilnametystės persikėlė iš Didžiosios Britanijos į Keiptauną.

Jis įkūrė interneto svetainę Detailed.com, kuri yra populiari JAV. Šiandien CarDetailing.comtinklą sudaro šimtai profesionalių detalių platintojų visose 50-yje valstijų.

Būdamas jauniausiu iš trijų brolių ir seserų, jis neturėjo daug rūpesčių, tad jo padėtis šeimoje suteikė jam laisvės būti kūrybingam ir rizikuoti.

„Kokie mūsų tėvai yra liberalūs, pamačiau, kai aš ir kiti šeimos vaikai nėrė tiesiai į darbo rinką iš karto po mokyklos. Aš, pavyzdžiui, turėjau visišką laisvę mesti papildomą darbą, palikti studijas ir iš esmės pradėti naują gyvenimą kitame žemyne“, – pasakojo žurnalistams trisdešimtmetis verslininkas.

Nauja teorija: lyderiais linkę tapti vyriausi vaikai

Idėja, kad paskutiniai gimusieji yra labiau linkę ieškoti nuotykių ar yra kūrybingesni, yra tik viena iš kelių teorijų, kurias pateikia mokslinė literatūra. Dabar mokslininkai vis dažniau teigia, kad ne jauniausi šeimos vaikai, o būtent pirmagimiai labiau linkę tapti lyderiais. Kartais, kai tenka daug laiko praleisti prižiūrint jaunesnius brolius ir seseris, jie yra tiesiog „pasmerkti“ išugdyti charakterio savybes, kurios gyvenime leis jiems būti iniciatyviems visose veiklose.

Šios teorijos moksliniai įrodymai kol kas yra silpni, bet tai nereiškia, kad vaikų santykiai šeimoje neturi jokios įtakos. Naujausios išvados rodo, kad brolių ir seserų amžiaus skirtumai lyderio charakterio bruožams formuoti turi nemažai įtakos.

Sunku patikėti, bet kivirčai dėl to, kas važiuoja automobilio priekyje ar kas vėliausiai eina miegoti, iš tikrųjų gali turėti didelės įtakos visam mūsų likusiam gyvenimui.

Taisyklė ar sutapimas?

Daugelis teigia, kad gimimo tvarka gali daryti įtaką mūsų vadovavimo įgūdžiams. Internete pilna straipsnių, remiančių šią idėją. Autoriai dažniausiai kaip pavyzdį pateikia žymių žmonių biografijas: Angela Merkel ir Emanuelis Macronas yra pirmagimiai, taip pat ir buvę JAV prezidentai Billas Clintonas, George’as W. Bushas ir Barackas Obama.

Gausybė pavyzdžių yra ir verslo pasaulyje: Sheryl Sandberg, Marissa Mayer, Jeffas Bezosas, Elonas Muskas ir Richardas Bransonas.

Tiesa, 2015 m. buvo atlikti du didžiuliai tyrimai, bet jų rezultatai neparodė reikšmingo ryšio tarp gimimo tvarkos ir asmenybės bruožų. Tiriant daugiau nei 400 tūkst. vaikų protinius sugebėjimus nebuvo nustatyta jokios koreliacijos.

Geri santykiai šeimoje veikia lyderio bruožų vystymąsi

Stebint, kaip broliai ir seserys žaidžia, pešasi, ginčijasi ir vėl susidraugauja, atrodo neįtikėtina manyti, kad šie išgyvenimai nepaliks savo žymės besiformuojant jų charakteriui.

Svarbus gali būti santykių pobūdis ir vaidmuo šeimoje. Užaugę pradedame pagal šeimos modelį elgtis ir galios struktūrose. Tas, kuris prižiūri savo brolius ir seseris, gali išugdyti savyje rūpestingumą ir vietoje mažųjų brolių ir seserų globoti kitus visuomenės narius.

Dar daugiau, brolių ir seserų santykiai gali sukelti toli siekiančias psichologines pasekmes. Nuolatiniai konfliktai šeimoje ir tarpusavio supratimo trūkumas gali sukelti vaikams psichinės sveikatos problemų, o šilti santykiai, priešingai, gali nuo ligų ir kompleksų apsaugoti.

Neseniai atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. britų, buvo nustatyta, kad žmonės, kurie turi panašaus amžiaus brolių ar seserų, yra atviresni, ekstravertiškesni ir mažiau linkę į neurozes. Taip yra greičiausiai dėl to, kad abiem vaikams teko dėl tėvų dėmesio konkuruoti lygesnėmis sąlygomis ir jie buvo labiau linkę kartu žaisti ir vienas iš kito mokytis.

Ankstesnis tyrimas atskleidė – artimus santykius su savo broliais ar seserimis palaikę vaikai užauga empatiškesni ir turi aukštesnį emocinį intelektą.

Be abejo, vaikus dar labiau veikia suaugusiųjų santykiai ir atmosfera namuose.

Vienturčių privalumai

Mokslininkai bihevioristai prieš daugelį metų ištyrė asmenis, gimusius Kinijoje, kai šalis taikė vieno vaiko politiką. Šie vieninteliai vaikai šeimoje buvo mažiau linkę pasitikėti kitais, patys nepatikimi, vengiantys rizikos, nemėgstantys konkurencijos, labiau linkę į pesimizmą ir mažiau sąžiningi. Personalo atrankos specialistai sakytų: „Ne kažką…“

O štai tyrimas, atliktas mūsų laikais, neparodė nieko panašaus – priešingai, vieninteliai vaikai šeimoje turi daugybę teigiamų savybių, pavyzdžiui, jie yra kūrybingesni. Mokslininkai mano, kad šių vaikų polinkis kurti atsiranda dėl to, kad tėvai jiems skiria daugiau dėmesio. Arba priešingai – daug dažniau juos palieka vienus, o vaikiška psichika tuomet skatina lakesnę vaizduotę.

Vis dėlto mūsų asmenybės raidą veikia daugelis veiksnių, todėl pernelyg dėkoti ar kaltinti šeimos narius dėl vienų ar kitų įgytų savybių yra neverta.

Informacijos šaltinis:

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.