Kaip atsiprašyti

Yra mažiausiai penkios priežastys, paaiškinančios frazės „Aš kaltas, atleisk“ privalumus.

1. Šie žodžiai padeda jūsų įskaudintam žmogui pajausti savo jausmų objektyvumą.

2. Jie padeda pagerinti santykius. Žmogus, kuris anksčiau buvo laikomas abejingu ir bejausmiu, pasirodo esąs vertas pasitikėjimo.

3. Ši frazė padeda žmogui gyventi toliau, negrįžtant vis iš naujo ir iš naujo prie praeities nuoskaudų.

4. Kadangi atsiprašymas yra tolygus susitaikymui, galbūt, tokia patirtis pasitarnaus kaip stabdis, kuris neleis skriaudėjui vėl padaryti analogišką klaidą.

5. Santykių pagerėjimas prisidės prie pasitikėjimo atkūrimo ateityje. Svarbūs ne vien žodžiai, kurie sudaro atsiprašymo frazę, bet ir tai, kaip mes juos tariame. Reikalauti atsiprašyti ar kreiptis į trečią asmenį, kad jis atsiprašytų mūsų vardu – tai tik sukomplikuos situaciją. Žmogus, kuris atsiprašo prieš savo valią, irgi negali būti laikomas atlikusiu atgailą.

Pirmasis žingsnis. Pademonstruokite savo ketinimus

Prisiimkite sau visišką atsakomybę už jums padarytą nemalonumą. Jums nereikia galvoti: „Aš niekada taip nepasielgčiau, jeigu ji pirma nebūtų pradėjusi elgtis iššaukiančiai“. Taip, kaip jūs užkraunate atsakomybę už savo žodžius, jausmus ar poelgius kitiems žmonėms ar aplinkybėms, lygiai taip pat aplinkinis pasaulis kontroliuos jus.

Atminkite, kad kiekvienas žmogus siekia savivaldos ir savikontrolės ir tuo pat metu tam priešinasi. Būtent dėl šios priežasties jūs galite pasiekti tikslą tik kritiškai išanalizavę savo asmeninius bruožus.

Jūs galite pasakyti: „Brangioji, praeitą savaitę padariau tai, kuo negaliu didžiuotis. Bet aš tai padariau, ir noriu, kad žinotum, jog įsisąmoninau klaidą“.

Antrasis žingsnis. Pademonstruokite užuojautą

Įsivaizduokite save to žmogaus vietoje. Nors tai paprasčiau pasakyti, negu padaryti, visgi pasistenkite surasti tinkamus žodžius, pasakydami apie savo padarytą klaidą. Tai leis žmogui suprasti, kad jūs žinote jo skausmo priežastį. Galite užduoti sau klausimą: „Ką aš jausčiau ar galvočiau, jeigu šitai nutiktų su manimi?“ Papasakokite apie savo pojūčius tam, kurį įskaudinote.

Pavyzdžiui, jūs galite panaudoti vieną, kelias, ar visas žemiau pateikiamas frazes:

• „Aš suprantu, kad jautiesi išduotas“
• „Man rodos, mano elgesys sutrikdė ir nuvylė tave“
• „Tavo vietoje jausčiausi nusiminęs ir pažemintas. Tu tai jauti?“
• „Manau, kad tu įsitikinęs, jog tu man nerūpi“.

Visos šios mintys, jei pastebėjote, reiškiamos klausimu arba prielaida, o ne kategoriškais teiginiais. Niekas nenori, kad kas nors aiškintų, kaip jis turi jaustis. O supratimas, priešingai, byloja apie situacijos supratimą ir objektyvaus konflikto vaizdo suvokimą. Turėkite galvoje šį skirtumą.

Trečiasis žingsnis. Atsargiai dalinkite pažadus

Būtų neatsargu iš jūsų pusės pasakyti: „Aš pažadu, kad daugiau niekada to nenutiks. Aš pažadu, kad daugiau niekada nesuteiksiu tau skausmo“. Tai praktiškai neįmanoma, kadangi visi mes turime trūkumų ir gyvename netobulame pasaulyje.

Kur kas geriau pasakyti: „Pasistengsiu padaryti viską, kas nuo manęs priklauso, kad niekada nesuteikčiau tau skausmo“.

Jūs visada turite turėti pačius kilniausius tikslus. Neverta mechaniškai atlikti visų tų etapų tam, kad nuginkluotumėte auką ir tuo pačiu susikurtumėte galimybę vėl daryti tą pačią klaidą. Reikia kruopščiai išsiaiškinti savus ketinimus, kad neatsirastų užslėptų tikslų. Jeigu jų aptinkate savyje – atskleiskite juos ir pakeiskite elgesį.

Ketvirtasis žingsnis. Padovanokite įskaudintam žmogui dovaną

Turite sudaryti įskaudintam žmogui galimybę pačiam jums atleisti. Taip taip, jūsų atsiprašymas turi būti nuolankus ir nuoširdus. Neraginu atsiprašinėti suklupus ant kelių, tačiau partneris turi pajausti, kad jums išties svarbus jo atleidimas.

Žodžių „Man labai gaila“ ir „Atsiprašau“ nepakanka, nes šiuo atveju jūs iškeliate į pirmą vietą savo norus. Bet koks sakinys, kuris prasideda žodžiu „aš“ ar „man“ bus susijęs visų pirma su jumis.

Tačiau žmogus, kuriam suteikėte skausmo, nori būti tikras, kad supratote savo klaidą. Jeigu atsainiai metate „Man labai gaila“ ar „Atleisk už tai, kas įvyko praeitą savaitę“, jūs susikoncentruojate ties savimi. Dauguma žmonių atsakys jums „Viskas gerai“, nelaikydami atsiprašymų rimtais.

Tačiau neįmanoma išspręsti tokiu būdu problemos ir atkurti pasitikėjimą bei pagarbą, nors būtent tai yra jūsų pagrindinis tikslas.

Galima pasakyti kitaip:

• Ar galėtum atleisti tokiam žmogui kaip aš?
• Kaip manai, ar galėsi kada nors atleisti man už suteiktą skausmą?
• Suprantu, kad praradai pasitikėjimą, bet noriu, jog žinotum, kad man svarbūs mūsų santykiai, ar galėtum kada nors man atleisti?

Dauguma žmonių pasiruošę atleisti, jei jūsų prašymas nuoširdus. Jeigu pasitikėjimas atkurtas, santykiai tampa netgi geresniais negu prieš tai.

Kodėl? Aš galiu tik spėlioti, kad žmonėms bendromis pastangomis įveikiant sunkumus, jų santykiai įgauna didesnį nuoširdumą, tiesumą ir patikimumą. Mes įrodome sau ir vienas kitam, kad esame stipresni už bet kokias problemas ir kliūtis. Kaip plienas grūdinasi ugnyje, taip ir santykiai, laikui bėgant, darosi tvirtesni, jeigu juose esama pagarbos.

Tačiau jūs galite susidurti su kliūtimis taisydami situaciją, kadangi žmogus gali jums neatleisti. Tai blogiausias įvykių raidos variantas. Jūsų įskaudintas žmogus negali susitvarkyti su savo skausmu. Nuoskauda, pyktis ir teisėto atlygio troškimas gali užplūsti jį visą. Dauguma žmonių linkę atleisti palaipsniui, po procentą per dieną.

Žmonių, kurie atsisako jums atleisti, atžvilgiu galima demonstruoti tai, ką vadinu „ryžtingu pažeidžiamumu“, kai atsiveriate kitam žmogui, kreipdamasis į jį su prašymu atleisti, ir tuo pat metu suprantate, kad galite išgirsti „ne“.

Tiesioginis prašymas atkeisti užbaigia ciklą, dėl kurio jūs esate asmeniškai atsakingas. Tai nereiškia, kad negalite dar kartą kreiptis į žmogų su prašymu atleisti. Kiekvieną kartą, kai prašote atleidimo, jūs tobulėjate dvasiškai.

Daugeliui iš mūsų prirūksta drąsos, kadangi apsauginiai mechanizmai atitveria mus nuo tokios grūdinančios patirties. Mūsų Ego mums kužda: „Neleisk šito. Dėl visko kalti štai tie žmonės. Tavo pyktis turi būti stipresnis už jų pyktį“. Kai kurie skriaudėjai netgi įsigudrina elgtis kaip aukos, o tikrosios aukos pradeda manyti, kad pačios kaltos dėl to, kad su jomis blogai elgiasi.

Pavyzdys – draugas, kuris pastoviai bruka nereikalingus patarimus. Kai galiausiai ryžtatės paprašyti, kad atstotų su savo patarimais, jis gali baisiai įsižeisti: „Aš stengiuos iš visų jėgų, kad tau padėčiau ir tu šitaip man atsidėkoji?“ Tokiais atvejais humoro jausmas ir sveikas protas santykiuose vaidins didesnį vaidmenį.

Kai kurie žmonės prašo išmokyti juos, kaip atleisti skriaudėjui. Tarkime, krikščionis Kristus moko, kad reikia bent tris kartus prašyti atleisti. Jeigu jums ir toliau atsakys „ne“, paleiskite šį žmogų, tardamas mintyse: „Palaimink jį ir padėk jam tapti geresniam“. Tie, kurie atsisako atleisti, jaučia poreikį nuolat jausti savo nuoskaudą. Ir jeigu ne jūs, tai jie būtų susiradę kokį nors kitą žmogų, kuris atitiks šiuos jų poreikius ir juodins jiems gyvenimą.

Paprašykite atleisti bent jau tris kartus, atmindami, kad gausite lygiai tiek, kiek prašote ir negaunate nieko iš to, apie ką nutarėte neužsiminti. Taip pat nepamirškite, kad prašymas atleisti pats savaime negarantuoja, jog jums atleis. Jums reikia liautis skriausti žmones. Tai – gyvenimo dėsnis.

Penktasis žingsnis. Kokiu būdu galiu užglaistyti savo kaltę?

Jeigu prisikapstėte iki penktojo žingsnio, jums pasisekė. Kitas žmogus arba sutiko pamėginti jums atleisti, arba jums jau pasisekė susilaukti pilnaverčio atleidimo. Atsakydami į tai, turėtumėte užduoti jam klausimą: „O ką galėčiau padaryti, kad užglaistyčiau savo kaltę?“

Jeigu žmogus jau pradėjo jums atleisti, greičiausiai jis atsakys „Viskas gerai, pamirškime tai. Tau nereikia nieko daryti“. Ir vis dėlto, tai jo asmeninis požiūris. O jums reikia padaryti du dalykus. Pirma – niekada daugiau taip nesielgti, o antra – bet kokiu atveju padaryti tam žmogui ką nors malonaus. Pats laikas šokoladiniams saldainiams ir gėlėms.

Šeštasis žingsnis. Iš naujo grįžkite prie savo problemos

Praėjo jau kelios savaitės ir santykiai palaipsniui tvarkosi. Dėl to jau galite vėl sugrįžti prie problemos, kad patikrintumėte, ar tikrai atsikūrė buvusi draugystė. Jums gali pasirodyti, kad toks žingsnis pernelyg metodiškas, tačiau taip nėra. Jūs turite dėti sąmoningas pastangas, kadangi jūsų tikslas – tikslingas tvirtų santykių kūrimas.

Informacijos šaltinis: seimairnamai.eu