Ką turi žinoti 4 metų vaikas?

Neseniai vienoje socialinių tinklų mamų grupėje perskaičiau susirūpinusios mamos klausimą, ką turi žinoti 4 metų vaikas? Ji nerimavo, kad jos ketverių su puse amžiaus sūnus žino nepakankamai daug.

Daugumos mamų parašyti atsakymai mane ne tik kad nuliūdino, tačiau ir pakankamai suerzino. Viena mama surašė pilnutėlį sąrašą, ką jos vaikai moka: skaičiuoti iki 100, žino planetų pavadinimus, moka parašyti savo vardą ir pavardę, žino savo namų adresą ir t.t. Kitos ginčijosi, kad tokius dalykus kai kurie vaikai jau moka peržengę trečiuosius metus. Buvo tokių, kurios tiesiog įkėlė nuorodas į sąrašus, ką tokio amžiaus vaikas turėtų sugebėti. Ir keletas mamų tiesiog parašė, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, skirtingu tempu ir dėl to nereikia jaudintis.

Savo teiginiais mamos vis labiau vertė susirūpinusią savo vaiku mamą sunerimti ir keliami sąrašai vis labiau ją liūdino, kad jos vaikas nemoka to ar ano, ką jau puikiai sugeba kiti 3 metų amžiaus vaikai. Mes esame tokia konkurencinga tauta, kad net mūsų ikimokyklinio amžiaus vaikai tapo lenktynių dalyviais bei pasiekimų kolekcionieriais. Bet juk vaikystė neturi būti lenktynės.

Taigi, aš siūlau kitokį sąrašą, ką turi 4 metų vaikas žinoti:

1. Pirmiausia jis turi žinoti, kad yra besąlygiškai mylimas visur ir visada.
2. Jis turi žinoti, kad yra saugus. Taip pat turėtų žinoti, kaip saugoti save visuomenėje, bendraujant su kitais, svetimoje aplinkoje bei įvairiose situacijose. Vaikas turi gebėti pasitikėti savimi, savo instinktais bendraujant su kitais žmonėmis, ir suvokti, kad jis nieko neprivalo daryti, ką mano esant neteisinga, netgi jei yra to prašomas kitų. Jis turi žinoti savo asmens teises ir kad jo šeima jį visuomet besąlygiškai parems.
3. Vaikai turi žinoti kas yra juokas, turi mokėti būti nerūpestingais ir nuveikti ką nors „kvailo“. Suprasti, kad nuspalvinti dangų oranžine spalva ar nupiešti katę su šešiomis kojomis yra visai nieko tokio.
4. Keturmetis turi žinoti savo interesus ir būti skatinamas jų laikytis. Ir jeigu jis dar nemoka pasakyti tėvų telefono numerio ar skaičiuoti, tėvai turi žinoti, kad atėjus laikui, nepastebimai jis tai išmoks. Tegul mėgaujasi nerūpestinga vaikyste, dinozaurų piešimu ar maudymusi purve, dūkimu lauke su kitais vaikais.
5. Jis turi žinoti, kad pasaulis yra magiškas ir tuo pačiu magiškas yra jis – pats vaikas. Geras, nuoširdus, linksmas, kūrybingas. Kad jis vertas kurti savo pasakas, statyti smėlio bokštus ir tiesiog džiaugtis vaikyste.

Dar svarbesnis sąrašas, ką tėvai turėtų žinoti:

1. Kiekvienas vaikas mokosi vaikščioti, kalbėti, skaityti ir skaičiuoti savo tempu, ir tai turi vykti savaime. Neturi būti jokio spaudimo ar lyginimo su kitų vaikų pasiekimais.
2. Pati didžiausia pagalba vaiko vystymuisi yra skaitymas jiems. Ne edukacinių filmukų žiūrėjimas, o nuoširdus tėčio ir mamos vaikui skirtas laikas. Sėdėjimas šalia ir knygų skaitymas ar pasakų kūrimas kartu.
3. Net ir paties protingiausio bei labiausiai pažengusio klasėje vaiko laimei neturi įtakos jo pasiekimai. Mes taip stengiamės savo vaikus nuolat kontroliuoti, stebėti ir versti pasitempti, kad patys nepajausdami jiems perduodame stresą ir priverčiame gyventi suaugusiųjų gyvenimą. Vienas iš didžiausių dalykų, kuriuos mes galime ir privalome duoti savo vaikams – paprasta, nerūpestinga vaikystė.
4. Tėvai turi žinoti, kad mūsų vaikai nusipelnė būti apsupti gamtos, knygų bei įvairiausių daiktų, kuriuos jie gali laisvai tyrinėti, taip patys lavindamiesi bei pažindami pasaulį. Galėtume išmesti apie 90% vaikų žaislų ir jie to net nepastebėtų. Bet yra keletas ir labai svarbių ugdymui bei vaikų tobulėjimui – konstravimo žaislai, tokie kaip Lego kaladėlės, kūrybiniai žaislai bei priedai, piešimas, lipdymas, karpymas, klijavimas, muzikiniai instrumentai. Svarbiausia žaidimo dalis – kažkurį laiką pažaisti kartu su vaiku. Užversti planšetes, padėti į šalį telefonus, atkeliauti į žaislų pasaulį ir tiesiog pabūti tik su vaikais.
5. Turime žinoti, kad mūsų vaikams reikia gerokai daugiau iš mūsų, nei mes duodame jiems kiekvieną dieną. Kasdienė rutina bei atsakomybė mus išvargina, tuomet radę laisvą minutę pasiteisiname, kad esame pavargę, norime pailsėti, ir vaikai dažnai nustumiami į šalį. Žinoma, kiekvienam suaugusiajam taip pat reikia pailsėti, atsipūsti ir nuo vaiko auginimo rūpesčių. Bet jeigu norime, kad vaikas jaustųsi mylimas, saugus bei kasdien tobulėtų, turime: bent kartą per dieną skirti 15-30 minučių tik buvimui su vaiku. Tai nebūtinai turi būti žaidimas su jo žaislais. Nustebsite, kokie jie gali būti pagalbininkai mamai virtuvėje ar tėčiui garaže. Bendravimas su vaikais, pasakojimas ką šiuo metu darote, kaip praėjo diena yra jiems geriausias mokytojas. Tai informacija, kuri jiems nėra brukama priverstinai, kaip mokslas, tai informacija iš tėvų lūpų, kuriais vaikai besąlygiškai pasitiki ir mokosi.

Yra žmogiška ir labai „tėviška“ siekti ir norėti, kad Jūsų vaikas būtų gabus, geresnis už kitus, mokėtų daugiau, geriau ir būtų „pats pačiausias“. Vaiko pasiektas rezultatas – tai įrodymas tėvams, kad auginame ir auklėjame teisingai.

Mokslas yra šviesa. Ir nieko blogo, jei vaikus pradedate pažindinti jau nuo pirmųjų gyvenimo metų. Svarbiausia, kad tai būtų ne priverstinė prievolė: „sėsk ir mokykis dabar, nes Petras iš ano kiemo jau moka skaičiuoti iki 100, o tu – ne“. Norite pasiekti rezultato su keturmečiu – mokykitės spalvingai ir linksmai. Ruošdami vakarienę kartu dainuokite abėcėlę, mokykitės raidelių pažindami daržoves ar buitinius daiktus.

Girdėkite savo vaiką, jauskite jo norus bei galimybes, gerbkite jo pasirinkimą, nežeminkite, o besąlygiškai pasitikėkite bei nuolat priminkite, kaip juos mylite ir turėsite patį gabiausią ir nuostabiausią vaiką pasaulyje.

Informacijos šaltinis:  www.huffingtonpost.com

Informacinio švietimo projekto www.vaikodiena.lt informaciją naudoti komerciniais tikslais be raštiško www.vaikodiena.lt sutikimo draudžiama.