Vaikystėje mama man sakydavo: „Nebūkite godūs ir dalinkitės viskuo su draugais, bet visada prisiminkite tuos, kurie pas jus ateina tik dėl saldainių. Jie nėra draugai.“
Mama man smėlio dėžėje sakydavo: „Jei valgysi smėlį, neliks vietos ledams.“
Mokykloje mama man sakydavo: „Mokykis, vaikeli, kad galėtum daryti tik tai, ką nori, o ne tai, tik ką gali daryti.
Kai man buvo skiriamos muzikos pamokos, mama man sakydavo: „Žaidimas klasėmis kieme baigsis po poros metų, bet tavo muzikinė klausa liks visam laikui.
Baleto mokykloje mama man sakė: „Tau nebūtina tapti balerina, bet gera laikysena suteikia charakterio tvirtumo ir dešimt centimetrų ūgio.
Kai buvau maža, mama man sakydavo: „Meilė yra nuostabi, bet pirmiausia turi išmokti mylėti save.“
Universitete mama man sakydavo: „Pasiimk butelį gero vyno ir tiesiog kalbėkis su tais, kurie tavęs nemyli“.
Mama man sakydavo, kai verkdavau: „Ko tau gaila? Savęs? Padaryk išvadą! Likusi dalis suteikia ankstyvų raukšlių.“
Skyrybų metu mama man sakė: „Daryti klaidas yra gerai, svarbu dirbti su savo klaidomis. O dabar tau reikia išmesti tą paltą ir nusipirkti naują.“
Vėliau mama man sakydavo: „Kol aš gyva, mes viską išspręsime, bet vieną dieną turėsi tai padaryti be manęs“.
Mama visą gyvenimą man sakė: „Neatiduok visko, nebūk priklausomas – duok tik tai, ką gali, pirmiausia pasikliauk savimi“.
Žinau, kad ne visada buvau tobula dukra, bet mama visada man sakydavo: „Didžiuojuosi tavimi, vaikeli! Tu esi geriausia!“
Autorius: nežinomas
Palikti komentarą