Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Akušerijos-ginekologijos departamentas Lietuvą pasiekus koronaviruso bangai ir įvedus karantiną, kaip ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos bei skyriai, turėjo išmokti dirbti kitaip. Keitėsi medikų darbo grafikai, sumažėjo gimdyves lydinčių ir lankančių žmonių, tačiau visa tai, pasak medikų, atnešė ir naudos.
Per metus KUL gimdo apie 3 000 moterų. Dalis gimdymų yra vadinamieji mažos rizikos gimdymai, kuriuos priima Mažos rizikos poskyrio akušerės.
„Šiame poskyryje gimdo moterys, kurios visą nėštumo laiką yra sveikos, kurios neturi kokių nors sveikatos problemų, gali pagimdyti paprastai, natūraliai. Mūsų ligoninė pirmoji Lietuvoje, kuri pradėjo priimti mažos rizikos gimdymus. Yra moksliškai patvirtinta, kad kuo gimdymas vyksta paprasčiau ir natūraliau, tuo didesnę reikšmę tai turi motinos ir vaiko sveikatai.
Gimdymas nereikalauja gydymo, tai yra natūralus procesas, ne liga, jeigu nėra kažkokių faktorių, apsunkinančių nėštumą. Mes turime leisti moteriai kuo paprasčiau, kuo lengviau, kuo natūraliau pagimdyti. Akušerės, kurios dirba savarankiškai, jos irgi jaučiasi geriau, nes jos yra įgalintos dirbti savarankiškai, jos jaučia atsakomybę, bet sykiu jaučia ir savo darbo reikšmę. Akušerės yra arčiausiai moters, jos gali gimdyvę ir prižiūrėti, ir priimti gimdymą.
KOMANDA. Gimdymo skyriuje visi yra viena komanda: nėščioji, personalas, artimieji – visi siekia to paties tikslo, sako skyriaus medikės.
Mes, akušerės, KUL taip jau dirbame nuo 2007 metų, kai kitos ligoninės akušerėmis taip pasitikėti pradėjo tik prieš keletą metų. Mūsų įdirbis yra tikrai didelis“, – pasakojo Gimdymo skyriaus vyresnioji akušerė Rasa Liutikienė.
Šiuo metu Mažos rizikos poskyryje gimdo apie 30 procentų moterų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad net 70 procentų gimdyvių turėtų būti mažos rizikos.
„Manau, visuomenė pamažu ir apie gimdymą, ir apie nėštumą kalba daugiau, dažniau kalba pozityviai, nėščiosios mažiau bijo gimdymo. Žmonės pradeda labiau suprasti natūralaus gimdymo reikšmę, kuo jis svarbus mamai ir vaikui“, – sakė akušerė.
Mažėja cezario operacijų
Cezario operacijų skaičius pagal PSO turėtų būti iki 15 procentų. KUL šiuo metu šis rodiklis siekia apie 22 procentus.
Tai irgi neblogai, mes tą skaičių palengva mažiname, bet, pavyzdžiui, Suomijoje yra apie 15 procentų. Skatiname moteris dažniau gimdyti natūraliai, nors tai reikalauja kantrybės“, – pabrėžė R. Liutikienė.
Bandoma atitolinti operaciją ir tais atvejais, kai vaikelis gimdoje būna apsisukęs.
BŪDAI. Taikomi įvairūs natūralūs nuskausminimo būdai – šiltas vanduo, gimnastiniai kamuoliai, kvėpavimo pratimai.
„Kai jis neapsisuka, 36-37 savaitę galima pasukti vaiką į galvinę pirmeigą. Tai daroma ligoninėje specialistams prižiūrint.
Moterys vis dar bijo šitos procedūros, bet tai tikrai nėra taip baisu, kaip kas nors pasakoja internete.
Pavyzdžiui, komplikacijų būna ženkliai mažiau nei po operacijų. Dalis vaikų pasisuka, dalis – ne. Jei nepasisuka, galima bandyti dar kartą po savaitės. Bet jei apsukti vaikelio nepavyksta, jėga tikrai nedarome nieko, kas galėtų pakenkti mamai arba vaikui“, – patikino laikinai Gimdymo skyriaus vedėjo pareigas einanti Vesta Gerulskytė.
ATSAKOMYBĖ. „Per karantiną buvo įvairių iššūkių, bet mūsų toks darbas – su jais susidoroti ir užtikrinti visą pagalbą moteriai. Esame atsakingi ne tik už moterį, bet ir naujagimį„, – sakė laikinai Gimdymo skyriaus vedėjo pareigas einanti Vesta Gerulskytė.
Gimdymo skyriaus palatose yra specialios lovos – atėjus laikui gimdyti, jos transformuojamos į gimdymo stalą.
Taikomi įvairūs neinvaziniai nuskausminimo būdai – šiltas vanduo, gimnastiniai kamuoliai, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai. Taip pat yra galimybė pasirinkti ir medikamentinį būdą – epidūrinę nejautrą, tačiau Mažos rizikos poskyryje medikamentų stengiamės nesiūlyti, dažniausiai moterys gimdo natūraliai, naudodamos natūralias gimdymo skausmo mažinimo priemones.
Kovoja su baimėmis ir negatyvu
Pasak medikių, visada stengiamasi pateikti kuo tikslesnę ir teisingą informaciją, kad besilaukiančioms moterims būtų ramu ir laukdamos gimdymo jos be reikalo nesijaudintų.
„Nėščiosios yra jautrios, artėjant gimdymui patiria ir įtampos, ir nerimo. Reikia stengtis nuraminti gimdyves. Tam labai padeda pozityvios istorijos, kuriomis kažkodėl moterys dalijasi retai.
Skatiname dalintis teigiamomis istorijomis, patarimais iš savo gerosios patirties.
Pavyzdžiui, viena moteris pirmą vaikelį pagimdė 3,5 kilogramo svorio, tačiau antrąjį vaikelį sėkimingai natūraliai pagimdė net 5,2 kilogramo. Viskas gali vykti sklandžiai, tereikia laiko ir kantrybės. Jei vis dėlto nepavyksta pagimdyti natūraliai, mes, medikai, turime kitų būdų padėti vaikeliui ateiti į pasaulį„, – sakė akušerė R. Liutikienė.
„Kiekvieno naujo žmogučio atėjimas yra stebuklas ir šventė. Net mums, personalui, kurie daug kartų tai esame matę, tai yra nuostabu. Džiaugiuosi, kad keičiasi visuomenės požiūris į gimdymą, jis priimamas kaip džiaugsmą atnešantis procesas“, – pridūrė akušerė.
Pagalba pagimdžius
Nuo pat moters atvykimo visi skyriuje yra viena komanda – nėščioji, personalas, artimieji – visi siekia to paties tikslo: sklandaus naujos gyvybės atėjimo į pasaulį. Personalui yra didžiulė pagalba, jei pacientė priima informaciją, patarimus, o artimieji, gimdymo metu būdami kartu, emociškai palaiko gimdyvę. Tada gimdančios moterys ramesnės ir visos baimės lieka antrame plane.
„Artimi žmonės padeda ir mums. Net moksliškai įrodyta, kad artimojo buvimas yra tarsi nuskausminamieji, nes padeda lengviau ištverti skausmus, gimdyvė jaučiasi saugi“, – teigė R. Liutikienė. Tačiau, jos nuomone, į naudą išėjo ir tai, kad artimųjų lankymas po gimdymo yra apribotas. Juk moteriai po gimdymo reikia poilsio, daugiau laiko ramiai pabūti su naujagimiu, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, galų gale – pamiegoti. Tai lankytojų srautai po gimdymo kartais neleisdavo gimdyvei pailsėti. Iškart po gimdymo pradedamas gimdyvės mokymas. Jei gimdymas praeina sklandžiai, nėra kokių nors komplikacijų, naujagimis glaudžiamas prie mamos kūno, kad būtų tiesioginis kontaktas su oda, naujagimis pradedamas maitinti. Po gimdymo rūpinamasi ir naujagimiu, ir jo mama. Svarbu prižiūrėti, kad nekiltų pogimdyminis kraujavimas, sekamas kraujospūdis, kūno temperatūra. Pagimdžiusi moteris dar keletą valandų pabūna toje pačioje palatoje, o vėliau perkeliama į Pogimdyminį skyrių. Pagimdžiusias moteris prižiūri personalas, kuris moko rūpintis kūdikiu, maitinti. Pogimdyminiame skyriuje atliekama pirmoji naujagimio higienos procedūra – valomos akelės, odos raukšlės, bamba, mamos mokomos tą atlikti pačios.
NE LIGA. „Gimdymas nereikalauja gydymo, tai yra paprastas natūralus procesas, ne liga“, – pabrėžė akušerė Rasa Liutikienė.
Ligoninė siekia tapti kuo palankesne gimdyvei ir naujagimiui, todėl laikomasi naujagimiui palankios ligoninės principų – už natūralų gimdymą, sėkmingą ir ilgą maitinimą. Tikslas – kad visi kūdikiai būtų maitinami natūraliu būdu, nenaudojant mišinukų.
Rugpjūtį kaip tik buvo minima Žindymo savaitė. Pasak medikių, rekomenduojama vaiką žindyti iki pusės metų tik mamos pienu, o paskui galima papildomai primaitinti. Krūtimi žindyti rekomenduojama iki vaikui sukaks 2 metai arba kol vaikas atsisakys krūties pats.
Taip pat ligoninėje stengiamasi gimdyvių ilgai nelaikyti ligoninėje, jei tai nėra būtina. Po gimdymo į namus mama su vaikeliu išleidžiami po 2-3 parų po gimdymo, kai kūdikis paskiepijamas skiepais, atliekami pirmieji reikalingi tyrimai. KUL siekiamybė išleisti gimdyvę po normalaus gimdymo iš stacionaro po 24 val.
Buvo iššūkių
Laikinai Gimdymo skyriaus vedėjo pareigas einanti Vesta Gerulskytė pasakojo, kad prasidėjus koronavirusui pradėta visur naudoti daugiau apsaugos priemonių, paprastuose darbuose atsirado daugiau savęs ir kito saugojimo niuansų. Gimdymai vyko ir vyksta taip pat, tik artimieji, kai prasidėjo pandemija, turėjo nepatogumų.
„Pradžioje mes tos tvarkos aiškiai nežinojome, informacija keitėsi vos ne kas valandą ar kelias valandas. Kai uždraudėme į ligoninę patekti lankytojams, suprantama, kad nėščiosios, gimdyvės buvo labai nusivylusios, bandė reikalauti, kad artimieji būtų įleisti, bet dėl pačių moterų saugumo ir dėl medikų saugumo apribojome lankymą. Taip pat buvo reikalaujama, kad atvykstantys pavieniai lankytojai iš anksto pasidarytų koronaviruso testą, kurį kartodavome priėmime.
Dabar nusistovėjo kitokia, patogesnė tvarka. Leidžiame gimdyme dalyvauti vienam artimajam, kuriam Priėmimo skyriuje paimamas testas ir papildomo vargo jie nepatiria. Kartu su gimdyve artimas žmogus keliauja į gimdymo palatą, būna kartu per gimdymą ir 2-3 valandas po jo. Į Pogimdyminį ir Nėštumo patologijos skyrius lankytojų neleidžiame“, – pasakojo V. Gerulskytė.
Pasak Gimdymo skyriaus vyresniosios akušerės R. Liutikienės, prasidėjus karantinui ambulatorinėje grandyje buvo labai didelė suirutė, kai daug kur konsultuota tik nuotoliniu būdu.
Nemažai konsultuoti telefonu teko ir KUL akušerėms – labai daug moterų klausė, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, kitos, neskubėdamos vykti į ligoninę, iš anksto tikslinosi, ar joms reikia važiuoti į ligoninę, jei taip – kur tiksliau, kad nebūtų jokios rizikos.
„Nėščioms moterims neretai buvo daug streso ir baimių, bet visos poliklinikos turėjo nėščiąsias prižiūrėti taip, kaip prižiūrėjo iki tol, atlikti visus tyrimus. Tačiau pačių specialistų baimė ambulatorijose sukėlė tokį chaosą.
Karantino laikotarpiu dėl visų iškilusių problemų moterys vyko į Priėmimo skyrių, nors būtų galėjusios tiesiog pasikonsultuoti ambulatoriškai. Tačiau dalis ambulatorijų jų neįsileido ir mūsų darbo krūvis tada padidėjo, nes mes perėmėme visų miesto ir aplinkinių rajonų nėščiąsias. Viso karantino metu, kaip ir iki tol, kaip ir po jo, mūsų pareiga yra joms padėti psichologiškai ir fiziškai“, – sakė R. Liutikienė.
Departamente labai saugomasi ne tik koronaviruso, bet ir kitų užkrečiamųjų ligų, kad skyriai galėtų veikti įprastai ir moterys turėtų galimybę gimdyti Klaipėdoje.
Pašnekovės džiaugėsi, kad departamento darbuotojams neteko dirbti su kovidiniais pacientais, o specifinės paslaugos nėščiosioms ir gimdyvėms teikiamos visiškai atskirame pastate, toli nuo Infekcinių ligų korpuso, tad rizikos nebuvo nė vienai pacientei ir vaikeliui.
„Per karantiną buvo įvairių iššūkių, bet mūsų toks darbas – su jais susidoroti ir užtikrinti visą pagalbą moteriai. Esame atsakingi ne tik už moterį, bet ir naujagimį„, –
LOVOS. Gimdymo skyriaus palatose yra specialios lovos – atėjus laikui gimdyti, jos transformuojamos ir tampa patogios gimdymti.
Virginija KESMINĖ
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą