Filosofinės diskusijos apie tiesą, gerumą ir teisingumą skatina pradinių klasių mokinių tobulėjimą matematikoje ir gimtojoje kalboje, kyla raštingumo lygis. Tai nėra labai aiškiai matoma ir ryški, bet labai svarbi paskata. Ekspertai tai pastebi, bet vis dar negali tiksliai paaiškinti, kodėl taip yra.
Daugiau nei 3,000 mokinių iš 48 skirtingų pradinių mokyklų Jungtinėje Karalystėje dalyvavo ilgai trukusiame projekte, pavadintame ,,Filosofija vaikams” ir pasidalino savo pastebėjimais, kad jau po poros mėnesių vaikai pradėjo geriau skaityti ir tobulėti tiksliųjų mokslų srityje.
Durhamo universiteto (Durham University) ekspertas komentavo šiuos atradimus, pridėjęs dar ir tai, kad šis staigus progresas stipresnis tarp mokinių, kurie gauna nemokamą maitinimą ir yra iš skurdesnių šeimų. Mokytojai ir pati švietimo sistema turėtų kaip tik įmanoma panaikinti atsiradusią prarają tarp labiau pasiturinčių ir skurdesnių šeimų atžalų. Filosofijos mokymas panašu prisideda prie šios misijos – neturtingiems vaikams lygiai taip pat gerai, o net kartais ir geriau, sekasi įsisavinti žinias ir tobulėti. Ypač tai pastebima, kalbant apie raštingumo lygį, gebėjimą dėlioti mintis ir skaityti. Galbūt tokie vaikai žingeidesni ir turi mažiau įrenginių bei žaislų, kurie blaškytų? Tai tėra spėjimai.
Buvo vykdomas tyrimas, kai dvi klasės mokinių maždaug 8-11 metų amžiaus per pamokas turėdavo atlikinėti įvairias užduotis, susijusias su teisingumu, patyčiomis, buvo vedamos diskusijos.
Mokytojai atliko moderatoriaus vaidmenį, tuo tarpu patys vaikai susėsdavo ratu ir diskutuodavo.
Stephen Gorard, Durhamo universiteto profesorius ir vertinimo sistemos autorius, teigė, jog šis projektas labai įdomus ir vertingas, visi rodikliai rodo teigiamus rezultatus, kurių galime sulaukti mokėdami tikrai nedidelę kainą.
Jis negalėjo tiksliai įvardinti, kodėl debatai padėjo mokiniams tobulėti tokiuose dalykuose kaip matematika, bet pasidalino samprotavimais, kad tokios užduotys priverčia vaikus domėtis, parodo, kad mokykloje gali būti smagu ir įdomu, suteikia motyvacijos.
Tyrimas toliau vykdomas ir galiausiai bus galima įvardinti visas priežastis kur kas konkrečiau.
Taipogi, buvo pastebėta, kad tokios diskusijos padėjo palaikyti geresnius tarpusavio santykius tarp mokytojų ir mokinių, mokiniai labiau įsidrąsino kalbėti viešai, dalintis savo nuomone, taip pat išsiugdė kantrybės, mokėsi atidžiai klausyti, kol kalba kitas. Filosofinės užduotys daugumai vaikų atrodė patrauklios, jiems patiems buvo leista samprotauti, o ne tik įsidėmėti, ką sako vyresnieji. Santykiai pagerėjo net tarp pačių mokinių.
Mokytojai teigė, kad kaikurie mokiniai po šių diskusijų pradėjo daugiau klausinėti per jų pamokas, norėjo gilintis ir sužinoti daugiau.
,,Filosofija vaikams” prasidėjo JAV jau 1970 metais.
Bob House teigė, jog vieneri metai, kai vaikai mokosi filosofijos mokyklose, gali suteikti labai daug naudos. Ir kad projektą reikia plėsti ir skleisti toliau.
Martin Robinson, mokytojas ir rašytojas, klasikinio išsilavinimo, retorikos, dialektikos, gramatikos ekspertas, išsakė savo nuomonę, kad filosofinės diskusijos bus naudingos tada, kai jos bus integruotos ir į visus kitus mokamuosius dalykus, tai turi būti ne tik galimybė vaikams kalbėti, bet ir mokytojų sugebėjimas susieti jų dėstomus dalykus su prasminiais, fundamentaliais klausimais ir tai perteikti vaikams, bei juos sudominti. Tai gali būti labai galinga jėga, kuri sugebėtų pakoreguoti dabartinę merdinčią švietimo sistemą.
Pagal http://www.theguardian.com/ parengė Dominyka Navickaitė
Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt
Palikti komentarą