Technologijos mokslai – sritis, kurios specialistus graibsto darbdaviai, visgi besirenkantieji studijas dar gana retai susimąsto apie atsiveriančias ateities perspektyvas ir gerokai dažniau renkasi socialinius (39,45 proc. visų stojančiųjų) bei biomedicinos mokslus (23 proc.).
Nors šiemet pasirinkusių technologijos mokslus yra 0,15 proc. daugiau (2015 m. – 14,75 proc., 2014 m. – 14,6 proc.), visgi bendros tendencijos gana liūdnos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prorektorius Romualdas Kliukas teigia, jog, norint spręsti šią problemą, reikia ne tik aukštųjų mokyklų ir verslo segmentų bendradarbiavimo, bet taip pat peržiūrėti vidurinio lavinimo mokyklų programą – moksleiviai tiesiog bijo rinktis tiksliuosius mokslus, jų negretina su čia slypinčiu kūrybiniu potencialu.
„Universitetas deda visas pastangas, kad studentams suteiktų ne tik aukščiausio lygio žinių bagažą, bet ir suteiktų pakankamai praktinės patirties, kuri bus itin naudinga darbo rinkoje. Bendradarbiaujame su daug verslo, socialinių ir valstybės institucijų, tad technologijos mokslų absolventams tikrai netenka minti darbo biržos koridorių. Ir visgi, nors verslas visuomet laukia šios srities specialistų, stojančiųjų į tokias specialybes palyginus vis dar nėra daug“, – sako R. Kliukas.
Jam antrina ir didžiausios Lietuvoje pramonės gamybos įmonės UAB „Intersurgical“ vadovas Sigitas Žvirblis. Verslininkas pastebi, jog vienas iš veiksnių, nulėmusių technologijos mokslo populiarumo mažėjimą, yra dar mokykloje prasidedantis profiliavimas, kuomet moksleiviams pakankamai anksti leidžiama atsisakyti netgi matematikos. Kita priežastis – jaunajai kartai vis dar nepatrauklus inžinieriaus įvaizdis, nepelnytai keliantis asociacijas su ankstesnėmis kartomis.
„Net jei verslas ir pradėjo kalbėti apie technologijos specialistų poreikį, negalima situacijos pakeisti greitai, nes turi pasikeisti visa karta, jaunuolių mąstymas. Taip pat galima kalbėti apie tai, kad nunyko šeimos profesinės tradicijos, kuomet vaikai eidavo tėvų pramintu taku. Suprantama, tačiau tai irgi prisidėjo prie to, jog inžinieriaus profesijos populiarumas sumažėjo. Juk to, kas įvyko per du dešimtmečius, negalima atstatyti per porą metų. Vis dėlto, net ir nedidelis technologijos mokslų pasirinimo padidėjimas rodo, kad situacija pamažu keičiasi. Vien mūsų įmonė šiais metais priėmė daugiau nei 200 naujų inžinerinės pakraipos darbuotojų, ketiname dar plėstis” – kalba S. Žvirblis.
Šiuo metu UAB „Intersugical” dirba virš 1900 darbuotojų. Nemažą dalį jų sudaro VGTU absolventai, daug darbuotojų apmoko ir pati įmonė. Jos vadovas neabejoja – Lietuva turi didžiulį potencialą sukurti pridėtinę vertę technologijų srityje, tačiau tam būtini nauji, pažangūs savo srities specialistai, motyvuoti gilintis į šiuos mokslus.
Vėl iškelti tokią diskusiją paskatino šiandien paaiškėję stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatai. Vis dar išlieka galimybė keisti savo pasirinkimą – iki rugpjūčio 31 dienos jaunuoliai gali perdėlioti savo prioritetus per pagrindinio priėmimo antrąjį etapą. Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 7-10 dienomis.
Informacijos šaltinis: Vakarų ekspresas.lt
Palikti komentarą