Vaikai/šeima

Darželio auklėtoja: „Dirbame ne su vaikais, o su jų tėvais“

„Panašu, kad darželio auklėtojo darbas daugeliui dabar atrodo žemesnės kategorijos nei valytojo. Bet kas gali apšaukti ir išvadinti baisiausiais žodžiais“, – guodžiasi viena uostamiesčio darželio auklėtoja.

Ne vienas darželio darbuotojas pasakoja, kad dažnai kai kurių auklėtinių tėvai peržengia visas ribas. Tad esą pastaraisiais metais darželių darbuotojai vietoje to, kad visą savo dėmesį skirtų darželinukams, suka galvas, kaip įtikti jų tėvams.

„Gaila, kad tėvai nesuvokia, kad šitaip elgdamiesi jie kenkia ne tik vaikų darželių personalui, bet ir savo pačių vaikams“, – apgailestauja ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai.

„Nežino, ko nori“

Vos 310 eurų atlygį gaunanti klaipėdietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Autor. past.) vaikų darželyje auklėtoja dirba jau daugiau nei 10 metų. Moteris sako, kad kuo toliau, tuo sudėtingiau tenkinti tėvų įgeidžius, nors realiai tiesioginis jos darbas tik prižiūrėti ir ugdyti vaikus.

„Kartais atrodo, kad ir patys tėvai nebežino, ko nori. Kiekvienas galvoja, kad gali aiškinti ir reguliuoti auklėtojai, kaip ji turi dirbti. Vieną dieną kuris nors iš tėvų priekaištauja, kad vaikų nemokome skaityti, žiūrėk, kitą dieną, kitas jau šaukia, kad nenori, jog mokytume skaityti. Jei vaikai sėdi ir piešia – blogai, jei žaidžia – dar blogiau, esą grupėje chaosas“, – kad tėvai kuria nemenką įtampą darželiuose, pasakojo auklėtoja.

Kitos auklėtojos taip pat sakė dažnai patiriančios tėvų spaudimą, be to, prisižiūri ir įvairių cirkų. Yra mamyčių, kurios tiesiog įsiveržia į grupę ir pradeda ant vaikų lovelių kabinėti česnakus, taip neva saugodamos mažuosius nuo įvairių virusų. Tokį vaizdą pamačiusios kitos mamytės, bara auklėtojas, kad dabar vaikai dvoks česnaku…

„Aš neseniai turėjau nemalonų incidentą, kai pasakiau tėvams, jog uždėsiu berniukams sauskelnes, jei jie neišmoks tinkamai naudotis tualetu. Nesitikėjau, kad šitaip pajuokavusi sulauksiu tokio tėvų priešiškumo ir pykčio“, – stebėjosi auklėtoja.

Darželio darbuotoja pasakojo, kad berniukų tualete ant grindų bei klozeto dangčio nuolatos šlapia. Ji suvokianti, kad negali eiti ir stebėti, kuris iš auklėtinių nemoka tinkamai naudotis tualetu, tad vieno tėvų susirinkimo metu ir paprašė visų berniukų mamyčių, kad jos pakalbėtų su savo atžalomis šiuo klausimu.

„Juk neįvardijau kurio nors vieno berniuko, tad tarsi ir įsižeisti neturėtų nė viena mama. Bet po to tapau pati blogiausia auklėtoja“, – gūžčiojo pečiais moteris.

Mamos nevengia auklėtojų išbarti ir dėl kitokių smulkmenų. Pavyzdžiui, pamato, kad vaikas ant drabužių užsiklijavo lipduką ar su flomasteriu nusipiešė saulytę, ir kaltina auklėtoją, kad ši vaikų neprižiūrinti.

„Bet juk negali nuolatos stovėti prie vieno vaiko. Jų grupėje daug. O kai bandai pasidžiaugti, kad auga labai kūrybingas vaikas, jei dėmę ant drabužio bandė paslėpti užpiešdamas saulutę, tėvai dar labiau įsiunta“, – pasakojo darželio auklėtoja.

Tad esą nėra ko stebėtis, kai ir vaikai leidžia sau auklėtojas išvadinti „durne“ ar necenzūriniais žodžiais pasiūlo eiti į tualetą.

„Jei mato, kad tėvai negerbia auklėtojų, ir vaikai taip elgiasi“, – pasakojo moteris.

Nemotyvuoti įgeidžiai

„Pastaraisiais metais situacija iš tiesų sunkiai kontroliuojama ir vis aštrėja. Daugelis tėvų peržengia visas ribas ir reikalauja iš darželių bei mokyklų darbuotojų neįmanomų dalykų„, – išgirdusi, apie ką norime pakalbėti, reagavo Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė.

Tėvų forumo pirmininkė sakė šiuo atveju labiau galinti atstovauti vaikų darželių auklėtojų pusę, mat ir pati jau 11 metų dirba šį darbą.

Pasak jos, dirbti šį darbą kasmet tampa vis sudėtingiau, nes kuo toliau, tuo labiau skiriasi tėvų nuomonės, kaip vaikai turi būti auklėjami bei ugdomi.

„Pozityviai nusiteikusių tėvų vis mažiau. Beje, dažnai būna taip, kad patys tinkamai savo vaiko neprižiūri, o reikalauja, kad 20 vaikų grupėje turinti auklėtoja jų vaiką padarytų tobulą. Pavyzdžiui, atveda vaiką į darželį murziną, nesušukuotą, o pamatę, kad vaikas išsitepė valgydamas darželyje, rėkia ant auklėtojų„, – pasakojo A. Zarambienė.

Maždaug prieš mėnesį vienas iš auklėtinių tėvų ją pačią socialinėje paskyroje auklėjo, kad ji privalanti ugdytinius išmokyti sveikai gyventi ir šie grįžę namo tokiu pavyzdžiu užkrėstų ir tėvus.

„Po darbo teko dar visą valandą socialiniame tinkle diskutuoti su tokiu tėvu, kad tik tokiu atveju, jei ir šeimoje vaikai tinkamai ugdomi, darželių darbuotojai gali pasiekti tinkamų rezultatų. Tėvas įsitikinęs, kad būtent ikimokyklinių ugdymo įstaigų specialistai privalo pasirūpinti, kad vaikas per dieną išgertų du litrus vandens ir valgytų tik sveiką maistą. Teko tėveliui išvardyti bent 40 punktų, ką per dieną veikia tokių įstaigų darbuotojai“, – pasakojo A. Zarambienė.

Pati du vaikus turinti moteris vaikų darželio auklėtoja dirba jau 11 metų, prieš tai dirbo mokykloje. Metodininko laipsnį turinti auklėtoja sakė uždirbanti 580 eurų.

„Daugelio ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 200 iki 300 eurų. Gaudami tokį žeminantį atlyginimą, darbuotojai dar turi kęsti nuolatinius tėvelių priekaištus ir nemotyvuotus įgeidžius. Jei grupėje yra 20 vaikų, auklėtojai tenka bendrauti su 40 tėvų. Visiems įtikti neįmanoma, nes daugelis jų savo vaiką įsivaizduoja kaip pasaulio centrą„, – apgailestavo A. Zarambienė.

Užuot pykus ant visažinių tėvelių, Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė kolegoms siūlo paprastą receptą, kaip su jais sutarti. Esą protingiausia juos pačius įtraukti į įvairias veiklas.

„Maždaug prieš 8 metus grupėje turėjau 26 vaikus. Jau tuomet kai kurios mamytės kėlė perdėtų reikalavimų, pavyzdžiui, kad einant į lauką vaikų šalikai būtų užrišti tam tikroje pusėje su bantuku. Tiesiog paprašiau, kad tos mamytės ateitų vieną dieną ir padėtų suruošti vaikus į lauką. Pakako vienos dienos, kai jos šlapiomis nugaromis triūsė, kol padėjo aprengti visus grupės darželinukus į lauką, ir nuo tos dienos visi priekaištai baigėsi. Lengviausia komentuoti ir kritikuoti kitų darbą, kai pats nesi jo išbandęs“, – pasakojo A. Zarambienė.

Yra ir geranoriškų

Pasiteiravus atsitiktine tvarka parinktų uostamiesčio darželio vadovų nuomonės, neteko išgirsti didelių skundų dėl tėvų elgesio. Bent jau lopšelių-darželių „Žilvitis“ bei „Nykštukas“ vadovai tikino, kad tėvai nėra perdėtai įnoringi, atvirkščiai – geranoriškai nusiteikę.

„Nežinau, gal mums pasisekė, bet mūsų auklėtinių tėvai labai geranoriški. Šiemet kiek ilgiau užsitęsė darželio remontas, bet dėl to iš tėvų nesulaukėme jokių priekaištų. Tiesa, būna atvejų, kai tėvai nenori girdėti pastabų dėl vaiko elgesio, atkerta, kad namuose jų vaikas labai geras. Suprantama, kiekvienas nori, kad jo vaiką girtum, tada ir konfliktų nekyla. Pastebiu tendenciją, kad daugėja vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, tad vien dėl to auklėtojoms sunkiau dirbti. Ne visi tėvai nori girdėti patarimus, kaip elgtis su tokiais vaikais“, – pasakojo lopšelio-darželio „Žilvitis“ direktorė Jadvyga Šalnienė.

„Jei dirbama sąžiningai, konfliktų su tėvais nekyla. Visada reikia išklausyti abi puses. Gal tikrai kartais tėveliai teisūs? Juk visi mes esame linkę vertinti situaciją tik per savo prizmę„, – svarstė lopšelio-darželio „Nykštukas“ vadovė Živilė Kiškionytė.

Lopšelio-darželio „Čiauškutė“ vadovė Jolita Skirpstaitienė sakė pastebėjusi, kad tėveliai dažnai turi didelių lūkesčių ugdymo įstaigos atžvilgiu, bet dažnai nekelia jokių reikalavimų sau.

„Kartais atrodo, kad atveda vaiką į darželį su tokia nuostata: „Padarykite iš jo žmogų.“ Taip jau yra, jei vaikas elgiasi gerai – tai tėvelių nuopelnas, o jei blogai – kalta įstaiga. Bet jei bendrauji ir tariesi su tėvais, tokios situacijos greitai išsprendžiamos. Aš visada tėvelius skatinu kelti reikalavimus ir sau patiems, ne tik darželių auklėtojoms“, – pasakojo J. Skirpstaitienė.

Darželio vadovai svarstė, kad neigiamą požiūrį į ikimokyklinio ugdymo įstaigas formuoja ir žiniasklaidoje pasirodančios neigiamos žinutės apie vieną ar kitą darželio darbuotoją, o dar labiau – galimybė tėvams bendrauti socialiniuose tinkluose.

„Juk dabar kiekvienas leidžia sau viešai pasakyti ką nori apie kitą žmogų. Kiti dar prideda, „apaugina“ tą informaciją, o vėliau patys nesupranta, apie ką diskutuoja“, – pažymėjo J. Skirpstaitienė.

Informacijos šaltinis: ve.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.