Šiuolaikiniai vaikai tik iš tėvų pasakojimų žino apie ankstesnės kartos „malonumus“, kuriuos teko patirti ką nors gerai prisidirbus.
Vaikus tėvai baudė įvairiai, bet greičiausią trumpalaikį poveikį turėdavo fizinės bausmės. Populiariausios jų buvo „beržinė košė“ (su diržo, šokdynės, laido, rykštelės ar tiesiog rankos prieskoniu) bei klupdymas ar statymas į kampą.
„Beržinę košę“ iš mūsų visuomenės pašalinti vis dar sunku. Tam gali prireikti ne vienos kartos ir daug suaugusiųjų švietimo bei griežtesnės valdžios reakcijos į savo vaikus mušančius tėvus.
O štai seną kaip civilizuotas pasaulis statymą į kampą, kurio seniau nevengdavo ir pedagogai, išgyvendinti iš šiuolaikinio auklėjimo, pasirodo, yra labai paprasta.
Tą akivaizdžiai įrodė Jakų bendruomenė. Uostamiesčio prieigose kyla naujas vaikų darželis, kuris bus pirmasis regione, jei ne visoje Lietuvoje, kuriame net ir labai norėdamas vaiko į kampą nepastatysi.
Nėra kampų, nėra auklėjimo problemų. Pagavote kampą?
Palikti komentarą