APŽVALGOS, Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Statistika, Vaikai/šeima

BENDRAVIMAS ŠEIMOJE – BŪDAS APSAUGOTI VAIKUS NUO PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO

Kaip teigia psichologai, kuo didesnis vaikas – tuo daugiau iššūkių kyla tėvams ir vaiko ugdytiniams. Vaikai paauglystėje susiduria su ryškiais fiziniais, emociniais ir gyvenimo būdo pokyčiais. Tuo pačiu paauglys stengiasi išsivaduoti iš psichologinės priklausomybės nuo tėvų, rasti vidinį „aš“ ir pamažu formuoti savo asmenybę. Tokį gyvenimo tarpsnį išgyvenantys vaikai siekia sumažinti tėvų įtaką ir daugiau dėmesio skirti bendravimui su savo bendraamžiais.

Šiandieninis paauglys, bendraudamas su savo bendraamžiais, gali susidurti su pagundomis pradėti vartoti įvairias psichotropines medžiagas, tačiau svarbu paminėti, kad tėvai jau nuo pat ankstyvos vaikystės turi stengtis vaikams padėti ateityje priimti teisingus sprendimus.

Vertybines nuostatas perima iš tėvų

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metais iš socialinę atskirtį patiriančių šeimų sąrašo, 40 proc. girtauja, vartoja psichotropines medžiagas. Kokią vietą tėvų gyvenime turi tabakas, alkoholis ar kiti narkotikai, atsispindės paauglio vaiko elgesyje. Maži vaikai mokosi matydami tai, kas vyksta jų aplinkoje – jie imituoja, kad eina apsipirkti, duoda valgyti lėlei, taiso automobilį. Jei vaikai auga šeimoje vartojančioje alkoholį ar kitas psichotropines medžiagas, sulaukę vyresnio amžiaus jie pradeda tikėti, kad alkoholis yra esminė gyvenimo dalis, panašiai kaip valgyti, miegoti ar atlikti kitus kasdieniškus dalykus. Svarbu pripažinti tai, kad vaikai nedaro to, ką liepia tėvai, jie daro tai, ką daro tėvai (Adolescent Alcohol Use and Injury: A Summary and Critical Review of the Literature. Minerva Pediatr, 2004).

Vaikų savigarbos ir pasitikėjimo savimi stiprinimas

Kiekvieno vaiko ir apskritai žmogaus pagrindinė psichologinė reikmė – meilės ir pagarbos troškimas. Tam, kad vaikas gebėtų priimti tinkamus sprendimus, visų pirma turi būti ugdoma jo savivertė. Paaugliui vaikui ypatingai svarbus yra kitų pripažinimas, todėl tėvai turėtų ne kritikuoti vaiko asmenybę, o vertinti konkrečius vaiko veiksmus, poelgius ir žodžius. Socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms būdinga, kad tėvai į vaiką kreipiasi nepagarbiais kreipiniais, tokiais kaip „tinginys“, „kvailys“, „žioplys“ ir kitais pasitikėjimą savimi slopinančiais žodžiais. Toks vaiko vertinimas menkina jo savigarbą ir atima norą gerai elgtis. Net kai vaikui nesiseka, o galbūt ir jis pas nededa daug pastangų atliekant vienus ar kitus dalykus, tėvai ir ugdytojai turi pastebėti net menkiausius teigiamus dalykus ir į juos sureaguoti. Tokiu būdu vaikams padedama pozityviai galvoti ir kalbėti apie save (Teens’ Alcohol Consumption and Schooling, Francesco Renna, 2008).

Mokymas pasakyti „NE“

Būnant įvairiose aplinkose, paaugliui nelengva išvengti pasiūlymo surūkyti cigaretę, išgerti alkoholio ar gal net ir išmėginti narkotikus. Vaikams nėra sunku pasakyti „ne“ mažai pažįstamiems žmonėms, tačiau savo artimam draugui sakymas „ne“ gali prilygti pačios draugystės atsisakymui. Svarbu vaikus mokyti, kaip vartojant savus išsireiškimus ar kalbant atitinkamu žargonu, galima ginti savo pasirinkimą, bet neatsisakyti pačių draugų. Tačiau paaugliams reikia padėti suprasti ir tai, kad jei po atsisakymo daryti vieną ar kitą dalyką draugas nebenori toliau bendrauti – tokia draugystė buvo laikina ir jos puoselėti nėra verta. Tokiais atvejais itin svarbu stiprinti vaiko pasirinkimą atsispirti bendraamžių pagundoms ir rūpintis, kad jis nesijaustų vienišas. Visgi, mokymas sakyti „ne“ yra ilgas ir nuoseklus procesas, kurio esmė – įgalinti vaiką pačiam teisingai pasirinkti (Addictive Behaviors, Suzanne H. W. Mares, 2011).

Kalbėjimas apie psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes

Tyrimai rodo, kad vaikai, sužinoję apie psichotropinių medžiagų vartojimą iš savo tėvų, yra mažiau linkę juos vartoti nei vaikai, kurie iš savo tėvų negauna jokios informacijos. Tėvų pareiga yra pasakyti, kad alkoholio, tabako ar kitų narkotinių medžiagų vartojimas gali sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus, neteisingas gyvenimo būdas gali turėti neigiamų pasekmių tolimesnei paauglio ateičiai. Kalbėti su vaiku psichotropinių medžiagų vartojimo tema labai svarbu, čia reikalingas tėvų atvirumas ir sąžiningumas. Daugelis tėvų išsigąsta išgirdę vaikų klausimus apie tai, ar jie yra vartoję vienus ar kitus svaigalus. Dažnam tėvui gali atrodyti, kad atsakymas į šį klausimą gali tik paskatinti vaikus išmėginti psichotropines medžiagas, kurias yra išbandę tėvai. Tačiau specialistai pataria sakyti tiesą ir tokiu būdu neprarasti vaikų pasitikėjimo. Pasakojant apie savo turimą patirtį vartojant svaigalus, psichologai rekomenduoja vengti pasakoti detales, tačiau jei paauglys ar vaikas nori sužinoti daugiau informacijos, tai puiki proga atvirai pasikalbėti apie tai, kodėl vaikas to klausia. Tuo pačiu tėvai turėtų papasakoti, kad patirtis vartojant alkoholį, tabaką ar kitas narkotines medžiagas buvo neteisingas pasirinkimas, turėjo tam tikrų neigiamų pasekmių ir kėlė rimtą pavojų sveikatai. Svarbu atminti, kad tokio pokalbio tikslas ne detaliai nupasakoti savo praeitį, bet kartu aptarti vaiko ateitį ir galimus pasirinkimus.

Vaiko išgyvenamų emocijų pripažinimas

Emocijos yra neatskiriama mūsų vidinio pasaulio dalis ir svarbus socialinio gyvenimo reguliatorius. Kai kurie tėvai ar kiti vaiko ugdytojai gali tramdyti vaikų emocijas, taip pat slėpti savąsias, nes mano, kad emocinių išgyvenimų nedera turėti ar jų rodyti. Tramdomi emociniai išgyvenimai kaupiasi ir anksčiau ar vėliau išsiveržia emocinėmis audromis, tuomet vaikai gali ryžtis savo emocijas slopinti alkoholiu ar kitais narkotikais. Kartais vaiku besirūpinantys asmenys į vaiko pyktį ar kitą emociją gali sureaguoti sakydami „baik“, „raminkis“, „nenervuok“ ir panašiai. Tokiu būdu vaikas supranta, kad ne tik emocijas reikšti yra draudžiama, bet dar ir jaučiasi kaltas dėl to, jog jas jautė. Jei vaiko jausmai yra ignoruojami, jie išmoksta atvirai nerodyti emocijų, prisiderinti prie tėvų ar kitų žmonių reakcijos. Tačiau šie jausmai niekur nedingsta – vaikas ar paauglys šias savo problemas laiko savyje ir vis tiek ieško būdų jas išreikšti. Todėl paauglystėje vaikai savo emocijas gali reiškia per alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimą. Tiek tėvai tiek kiti vaiko ugdytojai turi pripažinti vaiko esamas emocijas ir kalbėti su vaiku apie tai, kad jausti pyktį ar kitas emocijas yra normalu ir priimtina (Alcohol-Specific Socialization, Parenting Behaviors and Alcohol Use by Children, Journal of Studies on Alcohol, 60(3), 362-36, 1999).

Senamiesčio vaikų dienos centro specialistai teikia socialinę pagalbą socialinę atskirtį, nepriteklių ir priklausomybių turinčioms šeimoms, todėl vykdo LR Sveikatos apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „Kai žinių turiu, tai ir rinktis teisingai galiu“. Projekto metu vykdomos įvairios veiklos, padedančios pažinti psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes ir formuoti savo požiūrį apie šių medžiagų vartojimą. Vaikai ir jų šeimos yra supažindinamos su galimais pagalbos būdais siekiant išsivaduoti iš alkoholio, tabako ir kitų narkotikų priklausomybės pančių.

Bet kuri šeima gali susidurti su psichotropinių medžiagų vartojimu, net ir tos šeimos, kurios dėjo nemažai pastangų, kad apsaugotų savo vaikus nuo šios problemos atsiradimo. Visgi, svarbu laiku pastebėti problemą, stengtis suprasti vaiko poreikius ir kartu ieškoti problemos sprendimo išeičių.

Parengė socialinė darbuotoja Greta Čėsnė

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.