Be tėvo užaugusi mergaitė niekada nesužinos, kas yra rami, ne šio momento laimė. Nuo tos dienos, kai tėtis išėjo, jos širdyje žiojėja didžiulė juoda skylė, kurios, deja, niekuo neįmanoma užpildyti. Ji gali ilgai ir atkakliai dirbti su savimi, kad užlopytų tą tuštumą, gali aplankyti geriausius planetos psichologus, tačiau visa tai nepakeis tėčio rankų.
Tėvas, ir tik tėvas – ne mama, ne močiutė ar senelis, suformuoja mergaitei tą šerdį, kurios neįmanoma sulaužyti ir su kuria ji eina per gyvenimą. Šios šerdies pavadinimas – harmonija. Nėra gero tėvo – nebus harmonijos vidiniame mergaitės pasaulyje, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų. Jeigu mergaitė užsispyrusi ir nekvaila, tapusi moterimis, ji pasistengs užmaskuoti savo bestuburiškumą stipraus charakterio iliuzine kauke, tačiau viduje jai visada bus sunku. Ir kitiems su ja bus nelengva – toji skylė nepasigaili nieko, įsiurbdama į save bet kuriuos jausmus, bet kurias emocijas, reikalaudama dar ir dar.
Mergaitė, už kurios nugaros vaikystėje nestovėjo tėvas – visada rizikos grupėje. Atkreipkite dėmesį į tas, kurios sulaukusios 20 metų miega su keturiasdešimtmečiais. 8 iš 10-ies užaugo be tėvo. Sugerdamos į save jai į tėvus tinkančio dėdės spermą, vakarykštė mergaitė gali gauti bent lašelį vyriškos šilumos – tos, kurią jai turėjo duoti kitas vyriškis, su kuriuo nereikėjo miegoti, kad gautum šilumos, meilės ir saugumo jausmo. Kalba, savaime aišku, eina apie tėvą.
Kol mergina jauna, patys įvairiausi dėdės duos jai šilumos ir saugumo mainais į seksą: saugos ir globos šviežią mėsą ir netgi ją mylės – tai labai gerai veikia potenciją. Tačiau ateis momentas, kai moteriškas šviežumas ir gaivumas išsisklaidys, o taip ir nepatenkintas tėvo poreikis pasiliks. Ir klaidžios tokia jau nebe mergaitė po gyvenimą kaip apipešiotas kačiukas – lyg ir gaila, kai pasižiūri, tačiau ant rankų paimti nesinori.
Mergaitė, kurios nemylėjo tėtis, niekada nepažins vyro meilės: galbūt jos norės, tačiau pamilti tokios žiojėjančios juodos kiaurymės širdyje neįmanoma.
Mergaitė, kurios neauklėjo tėtis, niekada nepažins ramaus pasitikėjimo.
Ką daryti tokioms mergaitėms? Nežinau. Šitas tekstas ne joms. Jis skirtas dukterų turintiems tėčiams. Jei manote, kad išėję iš šeimos galėsite likti gerais tėvais, smarkiai klystate: savo dukroms jūs sulaužysite likimą. Labai gerai pagalvokite, prieš nutardami skirtis, o jeigu jau išsiskyrėte, padarykite viską, kad dukters gyvenime jūsų būtų kiek galima daugiau. Nors mergaitėms tėčio niekada nebūna per daug.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
Gal galima sužinoti kas straipsnio autorius? Nepanašu kad tai būtų išsilavinusio žmogaus – specialisto parašytas straipsnis. Maža to kad autorius negerbia merginų užaugusių be tėčių, jis negerbia visų moterų, vadina jas šviežia mėsa (?) cituoju : „Kol mergina jauna, patys įvairiausi dėdės duos jai šilumos ir saugumo mainais į seksą: saugos ir globos šviežią mėsą ir netgi ją mylės – tai labai gerai veikia potenciją.“ Kiekvieną sakinį būtų galima kritikuoti ir komentuoti, bet nemanau kad verta prasidėti. Kitą kartą prieš rašydami ir publikuodami tokias paikas rašliavas – gerai pagalvokite. 🙂