Kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį sudaro socialiniai santykiai. Natūralu, kad su vienais žmonėmis sutariame geriau, su kitais – prasčiau. Jeigu kažkas mums patinka kitame žmoguje – sakome komplimentą. O jeigu kažkas nepatinka – išsakome kritiką. Tačiau išgirsti ar išsakyti kritiką, skirtingai nei komplimentą, dažnai nėra malonu ar lengva žinant galimas tokio veiksmo pasekmes.
Šiuolaikiniai tėvai kiekvieną laisvą vaiko minutę stropiai užpildo būreliais ir lavinimo veikla. Jie uoliai ragina vaikus įgyti žinių ir įgūdžių, dažnai provokuodami stresą ir neurozę. Nepaisant sėkmės, mažasis žmogus jaučiasi nelaimingas, o tai dar labiau neigiamai veikia savivertę.
Netinkamas paauglio elgesys dažniau priskiriamas charakterio ypatumams arba sudėtingam amžiaus tarpsniui. Tačiau tikrąją priežastį gali slėpti ankstyvosios trauminės patirtys: artimojo netektis, liga, patirtas smurtas.
„Aš internete dirbu kasdien. Todėl puikiai žinau, kad kartais jis gali būti pavojingas ar net žiaurus. Savo kailiu ne kartą patyriau, kokius baisius dalykus internete rašo žmonės.
Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai nustatė, kad Lietuvos visuomenės supratimas apie švietimą labiausiai išsiskiria dėl siekiamų tikslų ir priemonių, kurios pasitelkiamos tikslams siekti. Mokslininkai suformulavo pagrindines išvadas bei rekomendacijas ir jas ketvirtadienį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Šeimos, auginančios vaikus susiduria su situacija, kai iš mielos mergaitės ar beniuko vieną dieną išgirsta: ,,nesikišk, mama, nieko tu, tėti, nesupranti“.
Būkime atviri: kone kiekvienas vaikas viešumoje patyrė pykčio priepuolius, dėl kurių tenka raudonuoti tiek tėvams, tiek praeiviams. Bet jei toks elgesys yra nepadorus sulaukus dvejų metų, tai vyresniam vaikui tai tiesiog nepriimtina.
Kretingiškių šeima, iš kurios daugiau nei prieš ketverius metus buvo neteisėtai net 7 mėnesiams atimti du vaikai, iki šiol neatgavo ramybės. Jai nepavyksta prisiteisti kompensacijos už patirtą skriaudą, – rašo portalas Lrytas.lt.
2022 m. vasario 1 d. prasidėjo naujas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) tikslinio finansavimo etapas. Šiemet iš valstybės biudžeto Panevėžiui skirta 572,2 tūkst. Eur. NVŠ krepšeliu finansuojamus būrelius pasirinko beveik 3300 panevėžiečių, 48 NVŠ teikėjai mieste įgyvendins 61 programą.
Dažnai tėvai atveda paauglius į konsultacijas sakydami, padėkite. Jo labai žema savivertė. Jis nepasitiki savimi. Yra gabus, protingas, bet nieko nedaro, nesistengia dėl savęs.
Kas yra ribos? Ribos – tai vidinio autoriteto pajautimas ir išraiška. Žinojimas kas man patinka, kokie mano poreikiai, kokios galimybės, taip pat kas mane skaudina, kelia neigiamas emocijas ir gebėjimas visa tai ištransliuoti kitiems.
Rašome čia tikėdamiesi patarimo. Galbūt yra šeimų, atsidūrusių tokioje situacijoje, kokioje atsidūrėm mes.
Du žmonės, du požiūriai. Tas pat galioja tėvams. Iš tiesų tai būtų menka problema, jei tik į nuomonių skirtumus būtų žiūrima protingai ir dalykiškai. Deja, dažnai dėl mažmožių įsiplieskę konfliktai galiausiai sukelia gaisrą. Kokių „gaisro gesinimo“ strategijų esama ir kaip išmokti „teisingai ginčytis“?
Kiekvienas vaikas buvo bent kartą baustas už netinkamą elgesį ir išdykavimą. Tačiau tai jiems gali blogai baigtis. Juk griežtos bausmės lemia tai, kad vaikai ateityje tampa agresyvūs.
Sprendimas įsigyti augintinį dažnai tampa labai opia tema šeimos nariams. Tėvai baiminasi, kad vaikas greitai pavargs nuo gyvūnėlių, visa atsakomybė už priežiūrą kris ant jų pečių.
