Michelis de Montaigne’is rašė: „Draugystė, kurią kiekvienas sau privalom“. O Paulis Valéry garsioje savo novelėje „Vakaras su ponu Testu“ parašė vieną garsiausių prancūzų literatūroje sentencijų apie santykį su savimi: „Retai išleisdavau save iš akių: nekenčiau savęs, dievinau save, – paskui mes kartu pasenom.“ Kaip po neišvengiamų nemeilės ir meilės sau svyravimų išmokti taikiai sugyventi su savimi?
Šiandien noriu su jumis pasidalinti ankstyvo ryto stabtelėjimais. Daug kas rašo ir pasakoja, kaip gera keltis anksti, pasportuoti, pamedituoti, paskaityti, užsiimti kūrybine veikla. Šį kartą nevardinsiu ryto privalumų, o tik pasidalinsiu šio ryto patyrimais ir atėjusiais įsisąmoninimais. Lai tai būna priminimas, ką galima patirti apsisprendus anksčiau pakilti iš lovos.
Daugybė moterų klausia: “Kodėl vyras neatsiveria?” Vyriškas uždarumas gali vos ne tiesiogine prasme varyti moterį iš proto. Moteris nesupranta, palaiko kontaktą su ja vyras, ar jau “atsijungė”, nežino, kas ten jo viduje, ko galima iš jo laukti. Užsidaręs vyras tampa savo moteriai nenuspėjamas, neprognozuojamas, dėl to – baugina. Panagrinėkime, dėl kokių priežasčių vyrams sunku atsiverti.
Šį ateities laišką sau nusprendžiau parašyti ne tam, kad apgaučiau sklerozę arba senatvinę silpnaprotystę. Kažin ar jis padėtų to išvengti, bet galbūt apsaugotų mane nuo kokių nors klaidų…
Naujai iškeptų tėvelių gyvenimas kupinas baimių ir nerimo. Bet vaikai net nemokėdami kalbėti siunčia mums signalus apie savo savijautą. Svarbiausia, į ką reikia atkreipti dėmesį, – tai vaiko kūno kalba.
Kokį palikimą šiam pasauliui palieka žmogus, kai jo laikas artėja prie pabaigos? Kiekvienas mūsų naiviai galvoja, kad jo žodžiai, nuotraukos, asmeniniai daiktai ir gyvenimas apskritai yra įdomūs ir svarbūs jei ne visam pasauliui, tai bent jau artimiesiems. Bet ar tikrai? Dalinamės istorija moters, kuri suprato, kad iš žmogaus gyvenimo lieka labai nedaug, beveik nieko.
Faina Ranevskaja – atvira, nepriklausoma ir nuostabų humoro jausmą turinti moteris, kuri iš tikrųjų verta būti žavėjimosi objektu. Pakanka tiesiog perskaityti jos nuostabius (kartais kiek grubius) posakius ir mūsų nuotaikos kreivė staigiai pakyla į viršų! Patikrinkite!
Viršininkas niekaip negalėjo suprasti, kodėl vienas jo geriausių darbuotojų neatėjo į darbą ir netgi nepaskambino perspėti apie tai. Bet atsirado rimtų problemų su pagrindiniu kompiuteriu, tad jis paskambino savo darbuotojui namų telefono numeriu. Atsiliepė vaikas.
Žmonės nemėgsta to pripažinti, bet kuo vyresni mes tampame, tuo labiau prarandame miklumą. Su metais tampame protingesni, bet galimybė sutelkti dėmesį ir įsiminti dalykus mažėja. Bėgant laikui žmonės praranda reakcijos greitį.
Visos geros pasakos baigiasi žodžiais: gyveno jie ilgai ir laimingai. Ką gi reiškia ilgai? Dešimt metų, šimtą ar dar kiek? Aš jau neklausiu, kas paslėpta po žodžiu „laimingai“.
Per 26 Lietuvos nepriklausomybės metus išsiskyrė 690 tūkst. šeimų ir augti be vieno iš tėvų liko beveik 200 tūkst. vaikų. „Po skyrybų visi šeimos nariai jaučiasi atstumti, nereikalingi ir papuola į skurdą ar nepriteklių“, – sudėtingą situaciją komentuoja santykių ir skyrybų psichologas MYKOLAS TRUNCĖ. Specialistas sako, kad tai skaudžiausiai paveikia vaikus. Taip pat tikina, jog visi […]
Egzistuoja nuomonė, kad vyro ir moters konfliktai naudingi santykiams. Žmonės atseit pradeda geriau vienas kitą pažinti ir suprasti. Tačiau nutylima apie tai, kad visa tai nutinka tik tuo atveju, jei konfliktuojama konstruktyviai. Kitaip sakant, kai abu girdi savo oponentą. O realybėje konfliktas dažniausiai perauga į barnį, o paskui į skandalą. Ir jeigu konflikte egzistuoja tam tikros taisyklės, tai skandaluose jų […]
Išminties perlai – tai aštuonios trumpos frazės. Nors jos skamba paprastai, įsigilinus į kiekvieną iš jų tampa akivaizdu, kad keliuose žodžiuose glūdi gili išmintis.
Mokyklose mūsų nemoko nedaryti klaidų santykiuose. Ką ten mokyklos, netgi tėvai kartais negali nieko patarti. Ir štai, su gerokai suvelta nuomone apie meilę, pagrįsta menine literatūra, filmais, straipsniais žurnaluose ir žmonių, kuriems patiems nieko nesigavo, patarimais, mes puolame kurti santykių. Neretai vien tam, kad viską sugadintume. Tačiau blogiausia yra tai, kad nesimokome iš klaidų – […]
Vakar naktį Kaune gausios policijos ir ugniagesių pajėgos, talkinant neabejingiems kauniečiais, ieškojo nežinia kur pradingusios dvejų metukų mergaitės. Mama dukrą paliko prižiūrėti sugyventiniui, kuris ją per išgertuves pamiršo draugo namuose. Lengviau atsipūsta tik po kelių valdų, radus mažylę miegančią vieno pastato laiptinėje.
