Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas paskelbė, kad Anglijos mokinių, kurie negalėjo lankyti karantino metu uždraytų mokyklų, švietimui bus papildomai skirtas 1 milijardas svarų. 1 milijardo svarų vertės fondas bus skirtas nuo mokymo programos atsilikusių mokinių žinių spragų panaikinimui.
Iš kur atsiranda pinigai? Kodėl reikia taupyti? Kas yra mokesčiai? Tai tik nedidelė dalis klausimų, į kuriuos jau nuo rudens atsakymus įdomiu būdu sužinos Klaipėdos rajono pradinukai – Savivaldybės iniciatyva pradedama įgyvendinti programa mokinių finansiniam raštingumui stiprinti.
Tikriausiai visi atsimenate tą atmosferą ir emocinį foną vyraujantį priešegzameninėje karštligėje. Ir nors įtampa egzaminų metu galima būtų laikyti normaliu reiškiniu, suaugusiųjų spaudimas, įbauginimas ir nepageidaujamas kišimasis – tai tai, kas labai dažnai suintensyvina vaikų priešegzameninį nerimą ir atneša daugiau žalos, nei naudos.
Nuo rugsėjo 1-osios mokyklos lankymas bus neprivalomas. Tėvai pageidaujantys, kad nuo naujų mokslo metų pradžios vaikas būtų ugdomas šeimoje, prašymą ir dokumentus turi pateikti iki šių metų birželio 30 d.
Augindami vaiką tėvai paprastai neskaičiuoja „vaiko kainos“, tačiau vaiko auginimo išlaidų yra išties nemažai. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, Vilniuje gyvenančiai šeimai, net ir neleidžiant vaiko į privačias ugdymo įstaigas, išlaidos vaiko auginimui iki pilnametystės siekia maždaug 50 tūkst. eurų.
Mano vyras nuostabus. O ir jo tėvai labai mieli ir geri žmonės. Mes su vyru turime 3 vaikus. Laiminga šeima, ką čia bepridursi. Vaikai eina iš proto dėl tėvo, dalijasi su juo savo paslaptimis, labai jau prisirišę prie tėvo.
1 mitas. Visada kartu Ir varge, ir džiaugsme – tai suprantama, o dėl švenčių ir kasdienybės – jau yra abejonių. Na o jei jūs pasiruošusi lydėti savo vyrą, net kai jis po darbo eina išgerti alaus su draugais, verta susimąstyti, kodėl jūs visada norite būti kartu. Dėl nepasitikėjimo vyru? Ar dėl savo interesų ir draugų […]
Laimė visuotinai pripažinta prasme – tai pasitenkinimas. Ir ji prasideda ne nuo jausmo, o nuo pasirinkimo, kaip žiūrėti į viską, ką turite gero savo gyvenime, nesikoncentruojant į blogus dalykus.
Kai dažnai jums norisi kažką išbraukti iš gyvenimo, kad net pėdsakų neliktų? O ką, jei iš gyvenimo išbraukti norisi žmogų? O jeigu tas žmogus – jūsų mama arba tėvas?
Kokiam bendravimui teikia pirmenybę šiuolaikiniai žmonės: virtualiam ar realiam? Bet koks gyvenimo reiškinys turi savo privalumų ir trūkumų, savo išvirkščiąją pusę. Kas bus, jeigu mes visai liausimės bendrauti „gyvai“? Išlošime dėl to ar pralaimėsime? Atsakymai jau yra.
Kai tėvai, užuot pasikalbėję su vaiku, jam įduoda kompiuterį, o animacija su itin seksualių formų herojėmis nuo mažų dienų mūsų vaikams formuoja neteisingą moters ir vyro vaidmenų supratimą, ypač reikšmingas tampa dviejų kartų susikalbėjimas. Nes nieko nėra svarbiau už tėvų ir vaikų nuoširdų bendravimą, – sako psichologė Ramunė Želionienė.
Tuo momentu, kai nustojate gerbti kitą žmogų, pasikeičia viskas. Jūs stovite prieš tą, kurį anksčiau pažinojote geriau už save, kuriuo žavėjotės ir kuriuo pasikliovėte, ir negalite patikėti, kad jis pasirodė esąs tuo, kuo žadėjo niekada netapti.
Priverstinis buvimas namuose turėjo ir teigiamos įtakos vaikų sveikatai. Gydytojai pastebi, kad per karantiną gerokai sumažėjo vaikų patiriamų traumų.
Šiuolaikinis žmogus prarado pagrindą po kojomis. Nuolat nerimauja, nes neišmano kaip gyventi, tad neretai ieško ypatingų potyrių, kurie padėtų atkurti psichinę pusiausvyrą.
Vidiniu vaiku psichologijoje priimta vadinti tą žmogaus asmenybės dalį, kuri išreiškia jo tikrąjį „Aš“, intuicijos ir nuoširdžių jausmų šaltinį. Jis gyvena kiekviename žmoguje. Ir jo amžius dažniausiai priklauso nuo vaikystėje patirtos žaizdos.. O kartais viename žmoguje gyvena ištisas „vaikų darželis“, pripildytas trauminių epizodų. Pabandykime išgydyti savo Vidinį vaiką.
