Klaipėdoje pastarosiomis savaitėmis auga sergamumas gripu ir kvėpavimo takų infekcijomis. Baiminamasi, kad skaičiai netrukus gali pasiekti epideminį lygį.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Rimantas Pilipavičius teigė, kad sergamumas gripu mieste artėja prie epideminio.
Centro duomenimis, sausio pradžioje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis siekė beveik 60 atvejų 10 tūkst. gyventojų, vėliau skaičius pakilo iki 66,4 atvejo, o praėjusią savaitę jau siekė 85,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Šiuo metu didžiausias sergamumas Klaipėdos apskrityje yra Kretingos rajone (125,8 atvejo), mažiausias – Skuodo rajone (37,9 atvejo). Klaipėdos mieste sergamumas jau perkopė 97 atvejų 10 tūkst. gyventojų ribą.
Gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius per savaitę pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. atvejų.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė teigė, kad kol kas epidemijos požymių nėra, nors sergančiųjų gydoma.
„Taip, turime gripo atvejų, bet ne tiek, kaip būdavo tais metais, kai jau būdavo paskelbta gripo epidemija. Yra pas mus gydomų stacionare gripu sergančių pacientų, turime ir komplikuoto gripo atvejų. Tačiau esame pasiruošę epidemijai ir laukiame, nes aplink girdisi, kad gripu sergančiųjų tikrai nemažai“, – sakė gydytoja.
Ji pabrėžė, kad norint išvengti ligos, būtina dažnai plauti rankas ir stengis vengti viešų vietų, kur susirenka daug žmonių.
„Reikia saugoti save. Jeigu žmogus kosi, čiaudi, reikia stengtis neiti į viešas vietas, darbą, kad liga neplistų„, – sakė J. Česienė ir pridūrė, kad pajutus gripo simptomus – aukštą temperatūrą, „laužomus“ kaulus, skausmus, nereikėtų užsiimti savigyda, o kreiptis į medikus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje. Praėjusią savaitę bendras Lietuvos rodiklis buvo 98,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, daugiausia – Alytaus (122,1 atvejo), Vilniaus (117,5 atvejo) ir Kauno (103,5 atvejo) apskrityse.
Sveikatos priežiūros specialistai primena, kad reikia reguliariai plauti rankas, neplautomis rankomis stengtis neliesti burnos, nosies ir akių, pasitraukti nuo kosinčių ar čiaudinčių asmenų. Kosint ir čiaudint, rekomenduojama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai – alkūnės linkyje). Taip pat svarbu dažnai vėdinti ir plauti patalpas bei pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei apavą.
Valstybinė ligonių kasa 2017-2018 m. gripo sezonui buvo nupirkusi 123 470 dozių gripo vakcinos. Nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. sausio buvo įskiepyta beveik 98 proc. vakcinų, daugiausiai pasiskiepijo asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Savo lėšomis nuo gripo pasiskiepijo daugiau nei 28,3 tūkst. suaugusiųjų.
Gripas ar peršalimas?
Gripo simptomai prasideda staiga, o peršalimo – vystosi lėtai.
Gripui yra būdingas staigus karščiavimas, gerklės, galvos ir raumenų skausmai. Peršalimas vystosi lėtai, pirmiausia susirgusiajam paperšti gerklę, užgula nosį, prasideda sloga, asmuo pradeda čiaudėti, švelniai kosti. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia virusai, tačiau ne gripo.
Susirgus gripu būdingas dažnas bendras silpnumas, didelis nuovargio jausmas, galimas dažnas šaltkrėtis, didelis krūtinės diskomfortas, staigi ir aukšta temperatūra, pakylanti virš 38 laipsnių. O štai peršalus temperatūra pakyla maždaug iki 37 laipsnių arba jos visai nebūna. Susirgus gripu pasireiškia stiprus sausas kosulys, kurio pikas pasireiškia 2-3 susirgimo dieną. Skirtingai nei peršalimui, gripui būdinga staigi simptomų pradžia, kuri išsivysto per 12 val., o peršalus minėti simptomai vystosi laipsniškai. Gripu sergama apie savaitę, peršalimas trunka apie 3-4 dienas.
Peršalimui komplikacijos dažniausiai nebūdingos, o susirgus gripu – jos dažnos ir sunkios, kurios dažniau kyla vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie sega lėtinėmis ligomis.
ULAC informacija
Informacijos šaltinis: ve.lt
Palikti komentarą