Ar santuoka bus tvirta, jeigu vyras turtingesnis už žmoną?..

Vyras ir moteris – nelygūs nuo pat pradžių. Todėl jokia santuoka negali būti lygi. Ji gali gimdyti, jis – ne. Užtat jis gali uždirbti, o ji – nebūtinai. Jis stipresnis, užtat ji pasako daugiau žodžių per minutę. Nepaisant to, jam lengviau samprotauti, o jai – jausti.

Ji – intuicija, jis – protas. Jis mėgsta arklių lenktynes, ji – sėdėti prie židinio. Jai labiau patinka vakare, o jam – ryte, apie septintą.

Visi išvardyti faktai gali tapti tiek skyrybų priežastimi, tiek erdve vienam kitą praturtinti. Sveikoje santuokoje santykiai kuriami keičiantis energija.

Nesveikoje – energetinės srovės teka nelygiai, ir kažkas kažką apvaginėja.

Ne taip svarbu, kiek kuriam metų, kiek kuris turi pinigų banke ir kuris kaip įsivaizduoja idealų poilsį. Svarbu, kad žmonės galėtų bendrauti ir efektyviai susitarti. Ir jeigu, nepaisant nieko, jiems gera kartu – jie kartu ir liks.

… žmona vyresnė

Viskas priklauso nuo to, kokiu pagrindu atsiranda santykiai. Populiariausias variantas – vadovaujanti žmona-„mama“ ir pavaldinys vyras-„sūnus“.

Vyras, kuris veda daug vyresnę moterį, dažnai būna užaugęs šeimoje, kur dominavo motina, ir nuo vaikystės priprato paklusti moteriai. Vesdamas jis keičia vieną globėją į kitą.

Ši santuoka gyvybinga tol, kol (ir jeigu) jaunuolis „užauga“ ir užsimano pakeisti vaidmenis bei pats tapti solidžiu vyru ir tėvu.

Antrasis tokios poros vedybinio gyvenimo siužetas – „mamai“ nusibos jos „motinystė“ ir ji panorės vėl tapti silpna, jaunesnė ir globojama.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „sūnūs“ užauga dažniau, negu „mamoms“ nusibosta „motinystė“. Santuokoje viskas kaip gyvenime: „vyrai-sūnūs“ kur kas dažniau palieka „žmonas-motinas“ pirmieji.

Trečiasis scenarijaus variantas – laimingas. Jeigu abu sutuoktinius dešimtmečiais tenkina toks vaidmenų pasiskirstymas, tai ir santuoka trunka dešimtmečius.

… vyras vyresnis

Atvirkščias amžiaus mezaljanso variantas dar gyvybingesnis. Juk vaidmenys tokioje sąjungoje panėši į standartinę schemą: vyras-tėtis daug vyresnis ir jau vien todėl viršesnis.

Jis tam tikra prasme veda dukterį – t. y. jo dukters amžiaus moterį. Jis išlaiko grynai vyrišką dominuojantį vaidmenį, taigi jokios maišaties čia nėra.

Povandeninių akmenų, žinoma, yra ir čia. Vienas didžiausių spąstų – pažeisti energijos mainai tarp sutuoktinių.

Vyras globoja, rūpinasi, padeda patarimais ir išmintingu žodžiu, atleidžia klaidas, kenčia „dukters“ paikystes ir apskritai – demonstruoja kantrybės stebuklus.

Jeigu atsakomojo veiksmo nėra ir jauna žmona nenori būti atsakinga už santuoką taip pat, kiek ir vyras, jų santykiams anksčiau ar vėliau ima grėsti iširimas.

Galima ir atvirkščia situacija. Jeigu vedybos vyrui tėra priemonė pasirūpinti savo senatve, toks planas pasmerktas žlugti.

Toks vyras tarsi maitinasi gyvenimiškuoju optimizmu nieko neduodamas mainais.

Kuriam tai nusibos pirma – nežinia. Arba vyras nuvargs nuo triukšmingų vakarėlių, arba žmona pavargs nuo jo niurzgėjimo.

Jeigu moteriai tenka sulėtinti savo ritmą dėl sutuoktinio, o jam – pagreitinti dėl jos, tai vargina ir erzina abu.

Sėkmingas atvejis: kai ritmai sutampa. Jeigu vyras išties jaunas kūnu ir siela – nuostabu. Taip būna. Ir vyrai veda į dukteris tinkančią žmoną, ir laimingai su ja gyvena.