Mokyklų aktualijos, Psichologija

AR MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI TURI ĮTAKOS GERAI MOKINIŲ SAVIJAUTAI MOKYKLOJE?

Per mokslo metus maždaug trečdalį kiekvienos dienos vaikai praleidžia mokykloje. Tad mokykla vaiko gyvenimo kokybei, turint omenyje ir jų santykius su bendraamžiais, suaugusiais, požiūrį į mokymąsi ir apskritai į gyvenimą, turi didžiulį poveikį.

Longitudinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, jog tarptautinio penkiolikmečių PISA tyrimo mokinių testų rezultatai koreliuoja su tuo, kaip mokiniams sekasi paskesniame gyvenime. Tačiau geri testų rezultatai tiek ir tepasako apie vėlesnius pasiekimus, nes tai, ar užaugus gyvenime seksis, ar gyventi bus gera, priklauso ir nuo to, kaip mokiniams sekėsi išsiugdyti socialinius gebėjimus ir emocinį supratingumą.

Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA 2012 metu mokinių buvo pirmą kartą paprašyta įvertinti, ar jie mokykloje jaučiasi laimingi, nes juk mokykla penkiolikmečiams yra viena iš pirmutinių, jei ne pati pirmutinė socialinė terpė. Tyrimo metu gauti subjektyvūs vertinimai tapo geru rodikliu, atskleidžiančiu, ar švietimo sistemos gali padėti kurti, ar žlugdyti gerą mokinių savijautą.

Gauti rezultatai buvo aptarti ir įvertinti naujausioje, 50-ojoje EBPO švietimo problemos analizėje „Do teacher-student relations affect students‘ well-being ar school?“.

Atlikus tyrimą ir apibendrinus gautus rezultatus, pastebėta tendencija, kad mokykloje mokiniai jaučiasi laimingesni, jeigu geri jų santykiai su mokytojais.

Apklausos metu apskritai mokiniai tvirtino, jog jie mokykloje jaučiasi laimingi. Visose EBPO šalyse 80 proc. mokinių pritarė arba labai pritarė teiginiui „Mokykloje jaučiuosi laiminga(s)“. Didžiausia dalis taip teigusių mokinių buvo iš Albanijos, Indonezijos ir Peru, o mažiausiai tokių mokinių buvo Čekijos Respublikoje, Korėjoje ir Slovakijos Respublikoje.

Belgijos, Honkongo (Kinija), Japonijos, Lichtenšteino, Šanchajaus (Kinija), Singapūro, Šveicarijos ir Kinų Taipėjaus mokinių atsakymai rodė, jog jų savijauta mokykloje geresnė už vidutinę, o jų matematikos testų rezultatai buvo aukštesni nei vidurkis.

Kaip švietimo sistemos galėtų kuo daugiau padėti mokytojams, mokyklų vadovams mokinių šeimoms dedant pastangas skatinti mokinius ir geriau mokytis bei padėti sukurti tinkamas sąlygas mokinių socialiniams ir emociniams gebėjimams ugdyti? Ar tikrai geri pasiekimai moksle neatsiejamai susiję su stresu? Ar dėl to mokymasis mokiniams teikia mažiau džiaugsmo?

Tarptautinio mokymosi pasiekimų tyrimo PISA duomenys leidžia daryti prielaidą, jog teigiami ir konstruktyvūs mokytojų ir mokinių santykiai yra susiję su geresniais matematikos mokymosi rezultatais, taip pat kad jie gali būti pagrindinė priemonė, padedanti kurti mokinių socialinę ir emocinę gerovę.

Lyginant mokinių, gyvenančių EBPO šalyse panašiomis socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis ir parodžiusių panašius matematinius gebėjimus, atsakymus, kuriuose teigiama, kad mokinių ir mokytojų santykiai geri (pvz., sutaria su daugeliu mokytojų, daugumai mokytojų yra svarbi mokinių gera savijauta mokykloje, dauguma mokytojų tikrai išklauso mokinius, mokiniai, jei reikia, sulaukia papildomos savo mokytojų pagalbos, daugelis mokytojų su mokiniais elgiasi teisingai), išryškėjo tendencija, kad tokie mokiniai paprastai tvirtina, jog jie mokykloje jaučiasi esą laimingi, esantys savo vietoje, jie patenkinti savo mokykla. Taip pat tokie mokiniai rečiau nurodo, kad jaučiasi mokykloje vieniši, nesmagiai, kaip nesavi ir nerandantys savo vietos mokykloje.

Švietimo problemos analizės p. 2 pateikta 1 diagrama vaizdžiai rodo, kurių EBPO šalių mokiniai jaučiasi mokykloje laimingi, o drauge ir gerai mokosi. Lietuvos mokinių atsakymai nei pagal pirmą, nei pagal antrą rodiklį nepatenka į gerąjį ketvirtadalį (abiem atvejais – prastesni už EBPO šalių vidurkį).

Švietimo problemos analizės p. 2 pateiktoje 2 diagramoje atsiskleidžia, kaip geri mokytojų ir mokinių santykiai stiprina mokinių pritapimo mokykloje jausmą. Čia Lietuvos rodikliai jau viršija EBPO šalių PISA tyrimo rezultatų vidurkį.

Mokyklų, kurių mokytojų ir mokinių santykiai geresni, mokiniai taip pat rečiau tvirtino, jog per paskutiniąsias dvi savaites iki PISA tyrimo jie vėlavo į pamokas ar jas praleido. Pavyzdžiui, Honkongo (Kinija), Indonezijos, Lichtenšteino ir Malaizijos panašiomis socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis gyvenantys mokiniai ir panašiai gerai besimokantys matematikos, mokyklose, kuriose yra susiklostę geri mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai, gauta mažiau atsakymų, kad mokiniai pastarąsias dvi savaites iki PISA testo vėlavo į pamokas. Tuo tarpu Kanadoje, Kroatijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje, Islandijoje, Kazachstane, Korėjoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rusijos Federacijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje ir Šveicarijoje skirtumas tarp taip ir atvirkščiai teigusių susidarė didžiulis – 5 proc. arba net daugiau.

Mokykla – tai kažkas daugiau nei konkretaus dalyko žinių įsisavinimas.

PISA tyrimo duomenys rodo, kad dauguma mokinių lanko mokyklas, kuriose dirbantys mokytojai mano, jog mokinių socialinis ir emocinis ugdymas yra tiek pat svarbus, kiek ir konkrečių mokomųjų dalykų žinių įgijimas ir gebėjimų ugdymas.

PISA 2012 tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų buvo klausiama, ar jie mano, kad jų mokyklų matematikos mokytojai tiki, jog mokinių socialinis ir emocinis ugdymas yra tiek pat svarbus, kiek ir matematinių gebėjimų ugdymas ir matematikos žinių perteikimas. Šiuo klausimu buvo siekta išaiškinti, kiek tyrime dalyvavusių šalių mokyklų vadovai mano, kad siekį padėti mokiniams tobulėti socialiniu ir emociniu požiūriu kai kurie mokytojai supranta kaip mokomojo dalyko žinių mokymą ir kompetencijų ugdymą.

Paaiškėjo, kad dauguma mokinių mokosi PISA tyrime dalyvavusių šalių ir ekonominių teritorijų mokyklose, kurių vadovai mano, jog jų mokyklų matematikos mokytojai suvokia socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymą kaip gebėjimų matematikos srityje ugdymą. Vidutiniškai EBPO šalyse 71 proc. mokinių mokosi mokyklose, kurių vadovai laikosi tokios nuomonės. Vis dėlto, šis vidutinis rodiklis neatskleidžia didžiulių šalyse esančių skirtumų. Konkrečiai kalbant, minėtieji procentai iš tiesų EBPO šalyse yra mažesni, negu tiek aukštus rodiklius, tiek ir prastus rodiklius pasiekusiose šalyse partnerėse. Islandija ir Lenkija yra vienintelės EBPO šalys, kuriose daugiau nei 90 proc. mokinių lanko mokyklas, kurių vadovai mano, jog jų mokyklų matematikos mokytojai supranta savo mokinių socialinį ir emocinį ugdymą kaip matematinių gebėjimų įgijimą. Net šešiose EBPO šalyse mažiau nei 60 proc. mokinių lanko tokias mokyklas.

Švietimo problemos analizės p. 3 pateikta 3 diagrama rodo, kuriose šalyse mokinių gerovė, gera savijauta mokykloje vertinama kaip tiek pat svarbi, kiek ir mokymosi pasiekimai.

Pagrindinės išvados

Geri mokymosi rezultatai, pasiekti mokinių geros savijautos mokykloje sąskaita, tikrai nėra laimėjimas.

PISA tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma mokytojų ir mokyklų vadovų supranta ir pripažįsta, jog mokinių socialinis ir emocinis ugdymas yra tiek pat svarbus, kiek ir mokomųjų dalykų žinių perteikimas.

Geri mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai atlieka svarbų vaidmenį ugdant mokinių socialinius ir emocinius gebėjimus bei mokant mokomųjų dalykų, taip pat formuojant mokinių požiūrį į mokymąsi.

Jei mokinių ir mokytojų santykiai geri, gerėja besimokančiųjų mokymosi pasiekimai ir jų savijauta mokykloje.

Visą švietimo problemos analizę anglų kalba galite skaityti čia.

Informacijos šaltinis: Bernardinai.lt

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.