Ar laiku nepasidarę testų pedagogai bus nušalinti nuo darbo?

Kovo 26 dieną paskelbti Vyriausybės nutarimo pakeitimai įpareigojo švietimo įstaigų vadovus užtikrinti darbuotojų periodišką patikrinimą ar jie neserga Covid-19 virusu. Tačiau jei darbuotojas atsisako nustatytu laiku pasitikrinti, arba be svarbių ir pateisinamų priežasčių nepasitikrina, yra nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins ar neserga virusu. Dėl šio nutarimo teisinio išaiškinimo ketvirtadienį į Kultūros, švietimo ir sporto komitetą kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Edmundas Kvederis.

Kultūros švietimo ir sporto komiteto posėdžio pirmininkei pateiktame rašte teigiama, kad švietimo įstaigų vadovai jaučia įtampą ir nėra gavę jokių teisinių išaiškinimų, kokiais atvejais ir pagal kokius aiškius terminus galima nušalinti darbuotojus nuo darbo ir nemokėti jiems darbo užmokesčio.

Situacija mokyklose „kaista“ dar labiau, nes nuo balandžio 12 dienos Klaipėdos pradinukai grįžta į mokyklas. Negana to, švietimo bendruomenė susiduria ir su kitomis problemomis. „Pirmiausia tai yra testavimo tempai. Žmogus negali, pavyzdžiui, šiandien užsiregistravęs rytoj jau pasidaryti testo. Tai užtrunka apie 10 dienų. Todėl ne visi suspėja. Nors ir sutinka testuotis, bet tai padaryti pavyksta tik gerokai vėliau. Ir didžiausia problema iškilo dėl to, kad nebuvo jokių aiškių terminų. Nors nutarimas buvo patvirtintas kovo 26 dieną, tačiau neaišku, nuo kada prasideda tas startas ir nuo kada bus pradėtos taikyti sankcijos?“, – kalbėjo tarybos narys E. Kvederis.

Pranešėjas akcentavo, kad dėl tokio neapibrėžtumo gali prasidėti teisiniai ginčai.

Klausimą iškėlęs tarybos narys siūlė kreiptis į administraciją dėl šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimo teisinio išaiškinimo ir informacijos perdavimo švietimo įstaigoms.

Nušalininmas – kraštutinė priemonė

Komitete dalyvavusi Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė teigė, kad pasikeitus Vyriausybės nutarimui, švietimo darbuotojai yra įtraukiami į asmenų, privalančiųjų testuotis, sąrašą. Todėl, anot E. Mockienės, sankcijos numatytos ir Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos kontrolės įstatyme, kad darbuotojui atsisakius pasitikrinti, ar neserga užkrečiamaja liga, ar nepasitikrinus dėl labai svarbių priežasčių, tuo pačiu atsižvelgiant į darbo pobūdį, yra siūlomi keli variantai, o nebūtinai tik nušalinimas nuo darbo.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat pabrėžia, kad nušalininmas nuo darbo jau turėtų būti kraštutinė priemonė, kai negalima taikyti kitų alternatyvų. Tai būtent skyrimo dirbti nuotoliniu būdu“, – pabrėžė vyresnioji patarėja.

Darbo kodekso 49 straipsnyje yra teigiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. „Tai yra pirmas dalykas, ką turi padaryti darbdavys, jeigu darbuotojas atsisako testuotis, ar skiepytis“, – teigė E. Mockienė.

Tame pačiame Darbo kodekso straipsnyje nurodoma, kad darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

„Viskas yra labai aiškiai sudėliota, kaip tas nušalinimas turėtų atrodyti“, – kalbėjo E, Mockienė.

„Visi skaityti mokame, tačiau techniniam personalui, valytojoms ir kitiems darbuotojams nuotolinio darbo nepasiūlysi, tai šitai automatiškai atkrenta. Negana to, nuo pirmadienio jau visiems reikia grįžti į darbą. Klaipėdoje yra nemažai mokytojų, paskiepytų pirmąja vakcinos doze „Astra Zeneca“. Antraja doze skiepys gal tik gegužės mėnesį. O mes jau kalbame apie balandžio 12-ąją. Tai tie mokytojai, kurių amžius yra iki 60 metų ir jau buvo paskiepyti, iš esmės negali grįžti 12 dieną į mokyklas“, – pasakojo E. Kvederis.

Tarybos nario teigimu, Klaipėdoje šiuo metu yra pakankamai kebli situacija ir lengvai išsiaiškinti jos nepavyks. „Taip, yra aišku, kad galima nušalinti nuo darbo, tačiau kaip tada organizuosime švietimą? Čia ir yra problema, mes lyg ir norime organizuoti švietimą ir grįžti į mokyklas, bet dalis pedagogų yra paskiepyti tik vienu skiepu, dalis nenori testuotis, o tie, kurie nori, negali taip greitai to padaryti“, – dėstė problemą pranešėjas.

Testavimas kaupinių metodu pradinukams nebeprivalomas

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė akcentavo periodinių profilaktinių tyrimų ir testavimo kaupinių metodu skirtumus.

„Kalbant apie profilaktinius tyrimus, taip, operacijų vadovo sprendimas buvo patvirtintas kovo 26, o įsigaliojo 27 dieną. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad švietimo paslaugas teikiantys darbuotojai yra priskirti prie tos grupės, kuriems nėra būtina būti pasitikrinusiems iki sugrįžtant į darbą. Yra aiškiai pasakyta, kad švietimo paslaugas ir veiklą vykdantys darbuotojai yra priskiriami prie darbų ir veiklos, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams periodiškai besitikrinantiems ar neserga užkrečiama liga. Tai reiškia, jog negalima taip traktuoti, kad jeigu darbuotojas rytoj nori sugrįžti į darbą, bet testo diena yra paskirta poryt, tai rytoj žmogus negali būti darbe. Gali.

Svarbiausia yra, kad pagal įstaigos vadovo sudarytą periodinių pasitikrinimų planą, žmogus pats inicijuotų užsiregistravimą ir nelauktų. Svarbu, kad per tas 10 dienų kai jis sugrįžo į darbą, būtų įdėtos visos pastangos, kad testas būtų atliktas“, – akcentavo direktorė.

Pasak J. Grubliauskienės, apie profilaktinius patikrinimus jau buvo kalbama nuo vasario mėnesio, todėl darbuotojai apie tai žinojo. Tačiau iš pradžių jie nebuvo privalomi. „Žinoma, dabar atsirado streso, nes tai tapo privaloma“, – teigė vadovė.

Tačiau J. Grubliauskienė patvirtino, kad situacija dėl profilaktinių tyrimų laisvų vietų buvo sudėtingesnė tada, kai buvo užpildyta viena pamaina mobiliame punkte būtent kaupinių tyrimams. „Tačiau po Vyriausybės nutarimo, kad Klaipėdą galima perkelti į kitą zoną, nes sergamumas yra sumažėjęs, visi pradinukai, kurie sugrįžta nuo balandžio 12 dienos, nebeprivalo būti pasidarę kaupinių testo“, – situaciją komentavo J. Grubliauskienė.