Tėvams derėtų paskiepyti savo vaikus nuo meningokokinės infekcijos, o darželiams ir mokykloms – griežtai laikytis higienos. Tokią žinią siunčia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai. Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje vakcina nuo meningokoko yra įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorių.
Lietuvoje – nauja, kitose šalyse – jau išmėginta
Pernai metų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, užregistruoti 74 sergamumo meningokokine infekcija atvejai, buvo 7 mirtys. Šiemet užfiksuota 15 atvejų ir 2 mirtys. Palyginti praeitų ir šių metų sausio bei vasario statistiką, matyti, kad sergamumas panašus.
„Kiekvienais metais užfiksuojama iki 80 atvejų, būna 10 proc. mirčių, trečdalis – dėl žaibiško sepsio, – Alfa.lt sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Iimunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė. – Didžiausias sergamumas – vaikų iki 5 metų amžiaus, jų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl jie imlūs ne tik meningokokinei infekcijai, bet įvairiausioms užkrečiamosioms ligoms.“
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kaimyninių šalių, vyrauja meningokokinio sukėlėjo B tipas, prieš trejus metus Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija reglamentavo nuo jo skiepytis B (Bexsero) vakcina. „Ši vakcina yra įdiegta ir Lietuvoje, tik valstybės nefinansuojama, kadangi tai visiškai nauja vakcina mūsų šalyje. Jeigu lygintume praeitus metus, turime duomenų, kad šia vakcina pasiskiepijo 1050 žmonių, vaikų ir suaugusiųjų.
Skiepytis tikrai rekomenduojame, nes, vadovaujantis kitų šalių patirtimi, vakcina yra efektyvi. Lietuvoje ji nauja, o kitos šalys yra ir įsidiegusios į vaikų skiepijimo kalendorių“, – aiškino K. Žukauskaitė.
Pasak specialistės, valstybė skiepų šia vakcina nekompensuoja dėl lėšų trūkumo. Skiepas kainuoja daugiau nei 100 eurų, priklausomai nuo vaiko amžiaus, jį gali reikėti kartoti kelis kartus. Tiesa, prieš tai darant būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.
Po pranešimo apie sergantį dešimtoką plovė ir vėdino mokyklą
Vienas didžiausių iššūkių tėvams, kurių vaikai pasigauna meningokokinę infekciją, atpažinti simptomus: daugelis panašūs į peršalimo, gripo. Reikia atkreipti dėmesį ne tik į karščiavimą, bet ir į tai, kad vaikas atsisako valgyti, gerti, nuolat verkia, jo kaklo raumenys įsitempę, pasireiškia hemoraginis bėrimas.
Visais atvejais ligos pradžioje pakyla temperatūra, atsiranda galvos skausmas, galimas raumenų skausmas, kaklo raumenų rigidiškumas (stingimas, atsiradęs dėl raumenų įtempimo), vėmimas.
Vis dėlto pastebima, kad kai kuriais atvejais ne mažiau veiksminga už skiepus gali būti ir higiena, todėl darželiams ir mokykloms rekomenduojama nuolat vėdinti patalpas, skatinti vaikus plautis rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo. „Meningokokine infekcija, nors ji plinta oru, užsikrečiama, kai yra ilgalaikis ir artimas santykis su sergančiu asmeniu, jei vienas vaikas šeimoje, klasėje susirgo, kiti gali ir nesusirgti“, – ramino K. Žukauskaitė ir pridūrė, kad meningokokas nėra labai atsparus, aplinkoje gana greitai žūsta nuo šalčio, aukštos temperatūros, taigi higiena kartais būna veiksmingesnė už skiepus.
Iškart sužinoję apie meningokokinę infekciją ir kai toks atvejis patvirtinamas, visuomenės sveikatos specialistai ir mokyklos darbuotojai paprastai informuoja tėvus, kad šie stebėtų savo atžalas. Jei atsiranda į gripo arba peršalimo ligas panašių simptomų ir žinoma, kad buvo kontaktas su sirgusiu žmogumi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją – jis paskirs antibiotikų dozę.
Prieš trejetą metų susidoroti su meningokokinės infekcijos grėsme pavyko Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos administracijai. Tuomet birželio penktadienį dauguma gimnazijos moksleivių pamokų nebaigė. Direktorei per garsiakalbį pranešus, kad vienam dešimtokui diagnozuotas meningokokas ir paprašius palikti patalpas, nes jas reikia dezinfekuoti, susisiekti su tėvais ir, jei baiminamasi infekcijos, su jų žinia keliauti namo, didžioji dalis moksleivių taip ir padarė.
Nors kai kuriose klasėse teliko sėdėti po kelis vaikus, panikos išvengta. Ugdymo įstaigos darbuotojai puolė plauti grindų, valyti suolų, durų rankenų, atvėrė langus, kad susidarytų skersvėjis. Šeštadienį ir sekmadienį švariai išvalytoje, išdezinfekuotoje gimnazijoje jau vyko teatro būrelio repeticijos, o pirmadienį – lietuvių kalbos brandos egzaminas. Netrukus pagerėjo ir dešimtoko sveikata.
Pagal statistiką Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje pagal meningokokinės infekcijos paplitimą. Tačiau, vertinant kitų infekcijų kontekste, ji gana reta: sergamumas pneumokokine infekcija daug kartų didesnis. Kaip ir kitose Europos šalyse, sergamumas meningokokine infekcija labai padidėja kas 20–30 metų.
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą