Statistika, Vaikai/šeima, Vaikų teisių apsauga

Anonimai, kaimynai, giminaičiai: kas dažniausiai praneša apie smurtą prieš vaikus

Per parą – 79 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tokį skaičių paminėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė, trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pristatydama 2018 metų Tarnybos veiklos ataskaitą.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki metų galo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš viso gavo 14 488 pranešimus dėl galimai pažeistų vaiko teisių (dėl vieno vaiko gali būti gauti keli pranešimai, dalis pranešimų – pakartotiniai).

Anonimai praneša nedaug

Kitaip, nei daugelis įsivaizduoja, anoniminių pranešimų dėl galimai skriaudžiamų vaikų gaunama palyginti nedaug. Anoniminių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta 555 (taigi, tik 4 proc. iš visų gautų pranešimų).

Iš jų beveik pusė pasirodė nepagrįsti: 230 iš 14 488, t. y. mažiau nei 2 proc. visų gautų pranešimų, aplinkybės nepasitvirtino.

Daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta iš policijos – 9 689, t. y. beveik 67 proc. visų gautų pranešimų. Iš tų atvejų, kai apie smurtą ar kitus galimus vaiko teisių pažeidimus pranešė pareigūnai, nepasitvirtinusių atvejų vos septintadalis (1 329).

Artimiausi giminaičiai pranešė apie 20 galimų vaiko teisių pažeidimo atvejų, didžioji dalis – nesmurtinių. Daug daugiau – apie 601 atvejį – pranešė tolimesni giminaičiai.

Gana aktyvūs buvo ir kaimynai. Iš jų iš viso gauti 239 pranešimai, iš kurių nepasitvirtino apie pusę – 116.

Sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigos į vaikų teises kreipėsi 504 kartus. 158 atvejais jų pranešimai buvo nepagrįsti.

Ugdymo įstaigų pranešimų gauta 399, nepasitvirtino 82 iš jų.

Per antrąjį praėjusių metų pusmetį buvo ir 19 atvejų, kai į vaiko teisių gynėjus kreipėsi pats vaikas. Tik 1 atveju iš jų nustatyta, kad kreiptasi be pagrindo.

Dauguma paimtų vaikų sugrąžinti

Iš visų praneštų atvejų daugiausia – 9 526 atvejais, (t. y. apie 79 proc.), – nustatyta nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų.

Daugiau (t. y. 54,4 proc.) pažeidimų nustatyta berniukams nei mergaitėms, taip pat bei vaikams, gyvenantiems mieste (59 proc.).

Iš viso 17 proc. pranešimų aplinkybių apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtino.

Iš tų atvejų, kai tarnyba ėmėsi vertinti grėsmės lygį vaikui, daugiau kaip pusei (6 172 vaikams, t. y. apie 52 proc.) vaikų grėsmės lygis buvo nenustatytas.

Apie 45 proc. vaikų buvo nustatytas pirmasis grėsmės lygis (tai atvejai, kai vaikas nepaimamas iš šeimos, o teikiama pagalba šeimai), o 9 proc. vaikų (1 060 atvejų) – antrasis grėsmės lygis (kuomet kreipiamasi į teismą dėl vaiko paėmimo).

Iš viso bent laikinai per pusmetį iš šeimos paimta 1 900 vaikų, kuriems reikėjo užtikrinti saugią aplinką. Beveik 6 proc. atvejų buvo pakartotiniai.

Dažniausiai (t. y. 52 proc.) paėmimas buvo laikinas – kai laikinai reikėjo užtikrinti saugią aplinką dėl vaiko atstovų (arba vienintelio turimo) laikino negalėjimo pasirūpinti vaiku, dėl abiejų atstovų arba vieno iš jų ligos, suėmimo ar kitų svarbių priežasčių.

65 proc. vaikų, kuriems reikėjo laikinai užtikrinti saugią aplinką, įvertinus situaciją, buvo perduoti jų atstovams pagal įstatymą (nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį).

Jurgita Noreikienė

Informacijos šaltinis:

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.