Gimus kūdikiui, po gimdymo dar nespėjusią atsigauti moterį užgriūna ne tik gausybė mažylio priežiūros rūpesčių, bet ir nuolatinis nerimas dėl jo gerovės.
Kiekviena mama stengiasi vaikelį globoti kuo atsakingiau, vadovautis knygų bei žurnalų patarimais, tačiau dažnai perlenkia lazdą ir pervargsta.
Labai gerai jaučiančiam mamą mažyliui persiduoda jos nuovargio rezultatai – nepagrįstas nerimas bei nepasitenkinimas, nepasitikėjimas savimi ir susierzinimas.
Sunku ištrūkti iš šio užburto rato: atrodo, kuo labiau stengiesi – tuo blogiau…
Jūs viską žinote
Nusiraminkite ir nesiblaškykite. Atidėkite į šąlį knygas ir liaukitės skambinėjusi tetulėms. Jūs esate mama – tas žmogus, kuris apie šį gyvybės kamuoliuką žino daugiausiai.
Jūs jaučiate, ko jis nori. Girdite širdimi. Tiesiog nurimkite ir pasiklausykite. Jeigu pasitikėsite savimi – ir mažylis šalia jūsų jausis saugus.
Pati svarbiausia gyvenimo salyga kūdikiui – tai jūsų meilė. Nesupraskite tiesmukai: nereikia jo nuolat laikyti ant rankų ir bučiuoti.
Kalbėkite jam, gulinčiam lovelėje, pasakokite, ką veikiate, padrąsinkite, šypsokitės.
Žinoma, nepatartina pulti ir į kitą kraštutinumą, – anot kai kurių močiučių, „leisti kūdikiui paverkti“, palikus jį vieną. Pirmaisiais gyvenimo metais ypač svarbu nedelsiant atsiliepti į vaiko verksmą, paimti ant rankų, nuraminti.
Nebūgštaukite, jog išpaikinsite: kol vaikelis mažas – tai neįmanoma.
Visur kartu!
Tyrimai rodo, kad vaikai, su kuriais tėvai kūdikystėje daug kalbėdavosi, užauga protingesni, jų kalba turtingesnė.
Kūdikiui jau galima ir skaityti, nesvarbu ką: turinio jis nepaiso, tačiau reaguoja į jūsų toną.
Maždaug nuo pusmečio su vaiku galite kartu pavartyti spalvotas knygeles.
Nauji įspūdžiai skatina jūsų vaikelį protiškai bei emociškai tobulėti. Tam nepakanka vien naujų žaislų. Parodykite jam pasaulį: keliaukite kartu į gamtą, į parduotuvę, į paštą ir t.t. – visur, kur tik einate patys.
Neuždarykite mažylio kartu su aukle tarp keturių sienų ar vis tame pačiame skverelyje. Tegu jo akiratis nuolat plečiasi.
Ir nepamirškite savęs. 24 valandas per parą leisti su mažu vaiku – sunkus darbas. Jums būtina pailsėti. Palikite atžalėlę kartais pasidžiaugti seneliams arba susiraskite auklę.
Beje, neieškokite tokios auklės, kuri „mažiau ima“. Verčiau nepagailėkite gero atlyginimo patikimai, darbščiai ir pakankamai intelektualiai moteriai: ir vaikui daugiau naudos, ir jums ramiau.
Palikti komentarą