Patarimai/rekomendacijos, Psichologija, Vaikai/šeima

Aš negalėjau patikėti savo ausimis. Bet vis tiek jam atleidau

Mano vyras nuostabus. O ir jo tėvai labai mieli ir geri žmonės. Mes su vyru turime 3 vaikus. Laiminga šeima, ką čia bepridursi. Vaikai eina iš proto dėl tėvo, dalijasi su juo savo paslaptimis, labai jau prisirišę prie tėvo.

Viskas buvo normaliai. Bet štai kartą vyras tapo pernelyg nervingas ir ėmė su vaikais praleisti mažiau laiko. Aš jo paklausiau, kame reikalas, kodėl jis taip pasikeitė? Į ką jis man atsakė, kad pas jį viso labo problemos darbe.

Toks vyro elgesys užsitęsė ilgam. Ir štai kartą man paskambino nepažįstama moteris ir ėmė sakyti, kad mano vyras turi antrą šeimą, yra sūnus, Mykolas. Aš buvau šoke. Aš maniau, kad vyras nė už ką manęs neapgaudinės.

Vyras grįžo iš darbo, ir aš paklausiau, ar tai tiesa? Jis neneigė ir pasakė, kad prieš porą metų darbe jis turėjo romaną, kurio pasekoje gimė vaikas. Bet čia romanas buvo baigtas. Tai buvo tik intrigėlė, ne daugiau.

Aš negalėjau patikėti savo ausimis. Bet vis dėlto jam atleidau.

Po metų mes su drauge nuėjome į kavinę, kur, kaip pasirodė, sėdėjo ir mano vyras su kažkokiu berniuku. Mes sėdėjome truputį toliau, draugė nežinojo, kad tai mano vyras ir, žiūrėdama į juos, papasakojo istoriją. Ji pasakė, kad motina metė vaiką ir išvyko į užsienį, o tėvas turi kitą šeimą ir negyvena su juo.

Vyras labai švelniai elgėsi su berniuku. Aš stebėjau ir klausiausi draugės žodžių.

Kai mes jau ėjome lauk, aš priėjau prie vyro, nusišypsojau ir pasakiau, kad mano berniukams laikas namo. Berniukas buvo laimingas išgirdęs šiuos žodžius.

Mes įsivaikinome mažylį, seserys priėmė jį labai gerai. Taip dabar ir gyvename!

Informacijos šaltinis:

Susijusios naujienos

Palikti komentarą

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus skelbiamas.