Kaip gyventi nuolatiniame strese?

Vienas žmogus paklausė: „Kaip gyventi nesibaigiančiame strese? Pastoviai tenka pergyventi dėl sveikatos, vaikų ir dar daugybės dalykų?“ O man iš karto kilo kontrklausimas: „Kodėl tenka? Kas tave verčia pergyventi?“

Taip, gyvenimas pilnas stresų. Tačiau kaip juos išgyventi, žmogus sprendžia pats. Gali arba įklimpti į pregyvenimus, arba elgtis konstruktyviai, padarydamas sau minimalią žalą. Panagrinėkime variantą, kai įklimpti į pergyvenimus naudinga.

Stresas leidžia „užimti“ protą. Yra apie ką pastoviai galvoti, piktintis ir kaltinti – ką nors konkrečiai arba viską ir visus aplinkui. Ir kai nebėra problemų, kai nėra streso, apie kurį galima be paliovos galvoti, atsiranda tikimybė, kad žmogus susitiks pats su savimi. O tai be galo baisu!

Toks susitikimas sukelia didelį nerimą, kadangi neaišku, ko nori, ką jauti, ko pasiekei, kokie tavo gyvenimo tikslai, nežinia, ar esama atsakymų į visus klausimus apie gyvenimo prasmę. Ir apskritai – kam aš gyvenu? Dėl to žymiai lengviau galvoti ir pergyventi už kitus, už visus aplinkui: politika, medicina, ekonomika ir t.t. Toks sprendimas (dažniausiai nesąmoningas) – tai apsauga nuo dar daugiau nerimo ir baimės keliančių pergyvnimų.

Visas tai, žinoma, galėjo ateiti iš vaikystės, dėl kitados nejausto palaikymo, negautos meilės, dėl tėvų pavyzdžio. Galbūt buvo uždrausta reikšti jausmus ir išsakyti norus, teko išmokti demonstruoti emocinį šaltumą savo poreikių atžvilgiu. O tai užšaldė žmogų iš vidaus, jis tapo nejautrus ir sau, ir savo norams, dėl to dabar labai baisu save išgirsti, su savimi susitikti.

Kuo dar naudingas gyvenimas strese?

• Emocinė įtampa sukelia ir įtampą kūne, organizme, kas leidžia jaustis „aš esu“, „aš gyvas“;
• Siekis spręsti kitų žmonių problemas leidžia pajusti savo reikšmingumą;
• Atsiranda galimybė atvirai kažką kritikuoti: visi blogi (valstybė, politikai, pardavėjai ir t.t.), o tai savo ruožtu leidžia prisijungti prie lygiai taip pat nepatenkintų žmonių grupių, tapti kokios nors bendrijos ar draugijos nariu;
• Visada yra temų pakalbėti apie tai, kaip sunku gyventi;
• Stresai provokuoja ligas, o sergant lengviau ignoruoti savo tikruosius poreikius, kuriuos galbūt jau reikėtų apverkti kaip neišpildytus ir įsiklausyti į naujus poreikius.

Ką gi daryti? Turite savarankiškai apsispręsti: pergyventi ar nepergyventi, nerimauti dėl kitų, ar ne. Juk patys pergyvenimai niekaip nekeičia situacijos, neįtakoja įvykių – jie vyksta žmogaus viduje.

Išsiaiškinkite, kokią naudą gaunate pastoviai pergyvendami, gyvendami strese. Būtent čia galite rasti atsakymą į klausimą, ko gi jūs norite iš tikrųjų? Jeigu, tarkime, supratote, jog esate linkęs pergyventi dėl kitų (aš dėl tavęs pergyvenu, tu viską darai neteisingai, man dėl tavęs nuolatinis stresas…), reiškia, jums baisiai norisi būti tam žmogui svarbiu ir reikalingu. Šiuo momentu galite pajausti pasipriešinimą: ne, ne, man to nereikia, aš tikrai nuoširdžiai pergyvenu dėl kito žmogaus! Arba užplūsta baimė ir nerimas: o ką aš už tai gausiu? O ką, jeigu aš tikrai nesu jam/jai toks svarbus žmogus? Kaip išsiaiškinti, kaip aptarti šį klausimą su šiuo žmogumi?

Štai čia ir pademonstruosite rūpestį savo gerove: pasirūpinsite būtent savimi. Išgirskite save, supraskite save, išsiaiškinkite, ko norisi būtent jums. Ir išmokite šito prašyti. Tada neteks gyventi nesibaigiančiame strese – juk dabar imsite gauti tai, kas kelia džiaugsmą, pasitenkinimą ir suteikia ramybę.

Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu