Pirmoji klasė – iššūkis ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Jeigu vaikams tenka mokytis naujų įgūdžių, tai tėvams – naujo gyvenimo ritmo. Tyrimai rodo, kad skubėdami suruošti vaikus į mokyklą, suaugusieji ne visuomet pasirūpina tinkamais mažųjų pusryčiais. Taupydami laiką, šiltą maistą keičia sumuštiniais, kurie ne visuomet suteikia reikalingų maisto medžiagų. Pasak maisto technologės ir sveikatai palankios mitybos ekspertės Ramintos Bogušienės, reikėtų atidžiau sekti vaikų pusryčius, ruošti jiems įvairesnį ir subalansuotą maistą.
Pusryčius gauna ne visi
Kaip daugeliui žinoma, jausdami alkį, vaikai pirmiausia renkasi tai, kas skanu, o ne sveika. Todėl atėję į mokyklą nevalgę, pradinukai vertingą maistą skuba pakeisti saldumynais ar kitais daug angliavandenių turinčiais užkandžiais. Tai ne tik kenkia sveikatai, bet ir nepadeda suformuoti vaikams būtinų ir reikalingų valgymo įpročių.
„Kai vaikas, nevalgęs pusryčių, ateina į mokyklą, po, tarkim, pirmos pamokos nukritus cukraus lygiui kraujyje, jis norės bėgti valgyti bandelių, šokoladinių batonėlių ar kitų saldžių produktų. Išeidamas iš namų, vaikas turi suvalgyti bent jau vaisių, uogų ar daržovių. Žinoma, geriausia, kad vaikas valgytų šviežiai ruoštus, šiltus pusryčius, t. y. visaverčių grūdinių kultūrų košę. Reikėtų stengtis, kad kasdien ji būtų vis įvairesnė: su kokybiškais riebalais, sviestu ar tyru alyvuogių aliejumi, gardinta vaisiais, uogomis, o gal tiesiog tarkuotu obuoliu, morka ar cukinija“, – mitybos įpročius komentuoja specialistė.
Vaikai, anot mitybos ekspertų, turėtų maitintis mažiausiai penkis kartus per dieną. Todėl galvojant apie pradinukų pusryčius, svarbu atsižvelgti į laiką, kada mokykloje duodami pietūs. Reikėtų pasistengti, kad vaikas iki to laiko neišalktų. Tinkamai paruošti ir parinkti pusryčiai padės išvengti vaikų užkandžiavimo saldumynais.
„Vieni mokykloje pietus valgo net 10 valandą, kiti – 11 ar 12 val. Apskritai, tėvai turėtų žinoti, kad vaikai turi valgyti ne rečiau kaip kas 2,5–3 val. tam, kad jie nuolat jaustųsi energingi, jų neištiktų greitų angliavandenių krizė, nes tai ir skatina griebtis menkaverčio maisto. Visaverčių grūdinių kultūrų produktai pusryčiams leis vaikams išlikti sotiems ilgiau“, – valgymo ritmą komentuoja R. Bogušienė.
Tėvai – geriausias pavyzdys
Valgydami pusryčius drauge su vaikais, tėvai ne tik rodo gerą pavyzdį, bet ir formuoja reikalingus mitybos įpročius. Tėvai neturėtų nuolaidžiauti vaikų pomėgiams, gamindami tik tai, „ką valgo vaikas“. Ekspertės teigimu, suaugusieji turėtų būti autoritetais ir ugdyti sveiką vaikų gyvenimo būdą.
„Pagrindinę įtaką vaikams daro jį supantys suaugusieji. Jie diktuoja sąlygas, kaip vaikas valgys ir ateityje. Dažnai tėvai sako: ne, čia vaikas diktuoja, jis nemėgsta to, nemėgsta kitko, valgo tik makaronus, batoną ar kitus produktus, kurie nėra visaverčiai. Tada aš tėvų paklausiu – o kaip tie produktai atsiranda ant vaikų stalo? Ar jūs juos valgote? Vaikai patys nesugalvojo nusipirkti picos ar batono. Akivaizdu, kad tokius produktus mėgsta ir tėveliai“, – pastebi maisto technologė.
Situacija Lietuvoje keičiasi pamažu
Žinoma, sveiką gyvenseną formuoja ne tik šeima, bet ir aplinka, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dienos dalį. Pasak specialistės, nors situacija Lietuvos šeimose gerėja, ugdymo įstaigos pokyčiams pasiduoda sunkiau. Monotoniškas meniu, paremtas bulviniais ar miltiniais patiekalais, neretai išderina namuose suformuotus vaiko valgymo įpročius. Todėl labai svarbu, kad mokyklos vaikams pasiūlytų kuo įvairesnio maisto. Mitybos tolygumas turi būti išlaikytas namuose ir mokykloje, tik taip suformuosime teisingus mitybos įpročius savo vaikams.
„Pastebima, kad jaunos šeimos nebesivadovauja sovietinio laikotarpio principais, kai mityboje svarbiausia buvo sotumo jausmas. Dabar rūpinamasi ne tik vaikų sotumu, bet kad jie sotūs būtų visaverčiu maistu. Džiugu, kad jaunos šeimos atsigręžia į savo ir savo vaikų lėkštes, renkasi kokybiškus produktus, siekia, kad vaikai valgytų subalansuotą maistą. Žinoma, tą sunku užtikrinti, kadangi daugelyje ugdymo įstaigų vis dar vyrauja „tarybinis“ meniu“, – situaciją Lietuvoje apžvelgia mitybos specialistė.
Kokie pusryčiai vertingiausi?
Mitybos specialistė pateikia keletą patarimų, kaip greitai paruošti maistingą ir reikalingų medžiagų vaiko organizmui suteikiančią košę. Grūdinės kultūros yra vertingiausias maistas ir yra mitybos piramidės apačioje. O taupantiems laiką rytais siūloma rinktis ir „greitesnį“ kruopų variantą – dribsnius.
„Susidaręs mitas, kad košės paruošimas užima daug laiko. Taip nėra. Vieną dieną iš vakaro galima užsimerkti avižas, kitą dieną galima užsimerkti ir avižinius dribsnius. Rytais liks tik pašildyti juos iki valgymo temperatūros. Lygiai tas pats ir su kitomis kruopomis – grikiais, soromis.
Kiekvieno valgymo metu vaikas turi gauti bent žiupsnelį daržovių, vaisių, uogų. Tai turi būti kaip taisyklė. Pavyzdžiui, jeigu verdama košė, ji yra saldaus skonio, galima įtarkuoti obuolį vietoje pridėtinio cukraus. Taip pat galima įpjaustyti bananą. Lygiai taip pat, jeigu gaminate sūraus skonio košę, galite įtarkuoti cukiniją, morką, truputį pakepintą ant aliejaus. Taip jūs košę ne tik pagardinsite, bet ir suteiksite didesnės maistinės vertės. Į košę rekomenduočiau dėti smulkintų sėklų, pavyzdžiui, linų, sėmenų, sezamų. Jas reikėtų susmulkinti kavamale, kitu atveju linų sėmenys, sezamų sėklos organizmo nepasisavinamos“, – patarimais dalijosi maisto ekspertė R. Bogušienė.
Nuotrauka: Pusryčiai © Organizatoriai
Informacijos šaltinis:
Palikti komentarą