Ateinančiais metais darželinio bei mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems klaipėdiečiams žadamos įvairios permainos. Ar visas jas bendruomenė sutiks palankiai, parodys laikas, tačiau specialistai pabrėžia, kad viskas daroma dėl vaikų gerovės.
Pokyčiai priimant į mokyklas, centralizuoti valgiaraščiai, naujos lovytės darželinukams – šie ir dar daugiau įvairių pokyčių žadami 2017-aisiais Klaipėdoje. Įvairių naujovių švietimo bendruomenei yra numačiusi Švietimo ir mokslo ministerija.
Apeliuos į sąžinę
Klaipėdoje ketinama iš esmės keisti priėmimo tvarką į mokyklas. Planuojama, kad ji taps centralizuota, tokia, koks dabar yra priėmimas į darželius. Tiesa, ateinančiais metais uostamiestyje dar nepavyks įgyvendinti šio sumanymo, tačiau 2018-ųjų sausį, tikimasi, centralizuotas priėmimas į mokyklas iš dalies jau veiks.
„Skundžiamasi, kad dabar nėra pakankamai skaidrumo priimant į mokyklas. Tėvams nepatinka, kad metų pradžioje, prasidėjus registracijai, kai kuriose mokyklose reikia stovėti ilgose eilėse. Todėl esame apsisprendę, kad priėmimas į mokyklas Klaipėdoje vyks elektroniniu būdu – centralizuotai. 2017-aisiais numatytos pirkimo procedūros, tad dar kitų metų sausį galėsime pradėti vykdyti bandomuosius projektus. Planuojame šią naujovę įdiegti palaipsniui, pirmiausia ši tvarka bus taikoma priimant į pirmas klases“, – pristatydama kitų metų naujoves, pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
DĖMESYS. Ateinančiais metais nemažai naujovių pasieks mažuosius uostamiesčio gyventojus. „Fotolia“ nuotr.
Pokyčiai priėmimo tvarkoje į mokyklas prasidės ir nuo 2017-ųjų. Baigiantis metams uostamiesčio politikai patvirtino, kad nuo šiol tėvai, registruodami vaiką į mokyklą, turės nurodyti ne deklaruotą, o faktinę gyvenamąją vietą.
Šitaip siekiama, kad į mokyklas patektų šalia jų gyvenantys mokiniai, mat dabartinė sistema neretai iškreipia situaciją. Vieša paslaptis, kad, norėdami gauti vietą pageidaujamoje mokykloje tėvai dabar tiesiog deklaruoja gyvenamąją vietą pas draugus ar giminaičius, kurie gyvena tai mokyklai priklausančioje teritorijoje. Tad būna ir tokių kuriozinių situacijų, kai šalia mokyklos gyvenantys vaikai negali patekti į mokyklą, ypač jei jų tėvai nesuskubo metų pradžioje pateikti prašymo.
Kaip pavyks laikytis naujosios tvarkos, priklausys nuo tėvų sąžinės. Tačiau pabrėžiama, kad, kilus įtarimų, mokyklos administracija turės teisę patikrinti, ar tikrai moksleivis gyvena ten, kur nurodė tėvai.
Primenama, kad Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį. Taigi rajono vaikai turi teisę lankyti miesto mokyklas, tačiau patekti galės į tas mokyklas, kuriose bus vietų.
Batoną keis duona
Nemažai naujovių numatyta ir darželiuose. Nuo Naujųjų uostamiesčio darželinukai pradės maitintis pagal centralizuotai sudarytus valgiaraščius, kuriuos kuria Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras.
Minėtos įstaigos direktorė Jūratė Grubliauskienė kiek anksčiau „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad centralizuotai sudarant perspektyvinius valgiaraščius Klaipėdos darželiams bus pateikti keli variantai.
„Sieksime, kad darželinukų maitinimas būtų kokybiškesnis: batoną keis juoda duona, bus vengiama padažų, stengiamasi, kad vaikams būtų duodama daugiau daržovių. Ne vien tik burokėlių ir kopūstų. Siekiamybė, kad vaikas turėtų galimybę pasirinkti, kokių daržovių jis tą dieną norėtų. Ateityje planuojame, kad darželinukams būtų duodama šviežių sulčių. Bus stengiamasi mažinti cukraus kiekį saldintuose gėrimuose“, – kokių pokyčių laukti, pasakojo J. Grubliauskienė.
„Vakarų ekspreso“ žiniomis, ši naujovė ne visuose darželiuose sutinkama palankiai. Pasigirsta kalbų, kad pasikeitus valgiaraščiams gali nepakakti maitinimui skiriamų lėšų.
„Jei reikės pridėti eurą ar du – niekai. Svarbu, kad vaikai būtų tinkamai maitinami“, – klausimą žadėjo spręsti Ugdymo ir kultūros departamento direktorė.
Daugiau nemokamų būrelių
Kai kurių tėvų pasipriešinimo sulaukė ir kita nuo Naujųjų pradėsianti galioti naujovė – privačių būrelių darželiuose laiko ribojimas.
Dabar mokami būreliai darželiuose galės veikti tik pasibaigus ugdymo procesui – nuo 17 val. Nors, valdininkų teigimu, tokios tvarkos darželiuose buvo privaloma laikytis ir iki šiol, visgi dažnai įstaigos į tai žiūrėdavo pro pirštus. Taigi visi tarsi ir buvo įpratę, kad mažieji darželiuose privačiai šokti, piešti ar sportuoti galėdavo bet kuriuo metu, kad ir ryte.
N. Laužikienė akcentavo, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, ši galimybė iš vaikų nebus atimta. Tiesiog darželiai bus įpareigoti turėti Savivaldybės finansuojamus būrelius, tad jie bus nemokami.
„Ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra patvirtintos neformaliojo ugdymo programos, tačiau ne visi darželiai naudojosi galimybe turėti Savivaldybės finansuojamus būrelius. Dalyje darželių mieliau būdavo samdomi privatininkai. Tad tėvams natūraliai kildavo klausimas, kodėl vienuose darželiuose šokių būrelis nemokamas, o kitame reikia mokėti. Dabar visi darželiai privalės suteikti galimybę vaikams lankyti nemokamus, Savivaldybės finansuojamus, būrelius. O mokami būreliai galės vykti tik pasibaigus ugdymo valandoms“, – pasakojo N. Laužikienė.
Taip pat sugriežtinamos sąlygos, kuomet tėvai galės palikti vaikus darželiuose visą parą.
„Iškilo klausimas, kodėl vaikai paliekami visą savaitę darželyje. Ar tikrai tėvai patys neturi galimybių jų prižiūrėti? O gal tik piktnaudžiauja? Suprantame, kad gyvenime būna įvairių situacijų. Todėl paliekame galimybę tėvams vaiką palikti darželyje ilgesniam laikui, bet bus nustatyti kriterijai, kada galima naudotis tokia paslauga. Pagal nustatytus kriterijus, pvz., pamaininis darbas, mama ar tėvas vieni augina vaikus, už šią paslaugą papildomai mokėti nereikės, tačiau jeigu tėvai norės vienkartiniais atvejais pasinaudoti šia paslauga – turės susimokėti“, – pasakojo Savivaldybės atstovė.
Neliks eilių?
Kitais metais planuojama investuoti į darželių tvarkymą. Politikai apsisprendė, kad per ateinančius metus visi darželinukai, kurie dar neturėjo naujų lovų, bus jomis aprūpinti.
„Buvo planuojama šį poreikį patenkinti per dvejus metus, bet nuspręsta nedelsti. Taip pat pagal higienos normas yra pasikeitęs darželių tvoros aukštis. Todėl, politikų sprendimu, per ateinančius metus darželių tvoros bus atnaujintos. Bus padidintas ir einamiesiems remonto darbams skiriamas lėšų kiekis. Anksčiau vienam kvadratiniam metrui skirdavome 50 centų, o dabar bus skiriamas euras. Tokios pat lėšos bus skirtos ir mokyklų remontams“, – pasakojo N. Laužikienė.
Ji priminė, kad iki kitų metų rugsėjo yra numatyta pabaigti „Purienos“ darželio statybas, tad viliamasi, jog tuomet Klaipėdoje bus visiškai išspręstas eilių į darželius klausimas.
„Taip pat sprendžiame mokyklų trūkumo šiaurinėje miesto dalyje klausimą. Kitais metais pradėsime projektuoti naują mokyklą šalia Žolynų kvartalo“, – minėjo departamento vadovė.
Jaunimui daugės atviros prieigos centrų, kuriuose jie gali leisti laisvalaikį. Tokį centrą numatyta įrengti Paryžiaus Komunos gatvėje rekonstruojamoje Futbolo mokykloje.
Ne konkuruoti, o bendradarbiauti
Ugdymo ir kultūros departamento direktorė pabrėžė, kad kitais metais iš esmės turėtų keistis požiūris į vaiką.
„Siekiama, kad pedagogai atkreiptų dėmesį į individualius kiekvieno vaiko poreikius, prisimintų, kad kiekvienas yra asmenybė. Svarbus pedagogo santykis su mokiniais. Jis turi būti grįstas bendradarbiavimu“, – priminė N. Laužikienė.
Turėtų keistis ir požiūris į pačią mokyklą. Dabar daugelis mokyklų vaikosi reitingavimo lentelių, skatinamas konkurencingumas. To esą neturėtų būti.
„Mokykla nėra verslo subjektas. Mokyklos turi bendradarbiauti, o ne konkuruoti“, – pabrėžė departamento vadovė.
Ji priminė, kad į mokyklas integruojami vaikai su specialiaisiais poreikiais. Savivaldybė klasėse, kur mokomi ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, skiria mokytojų padėjėjus. Tačiau pastebima, kad dažnai stinga tolerancijos iš bendraklasių tėvų. Todėl planuojamas darbas su tėvais.
„Tėvai turi suprasti, kad vaikai yra įvairūs ir jie turi teisę mokytis kartu su visais vaikais“, – minėjo N. Laužikienė.
„Siekiama, kad pedagogai atkreiptų dėmesį į individualius kiekvieno vaiko poreikius, prisimintų, kad kiekvienas yra asmenybė“
Nijolė LAUŽIKIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė
„Tobulinsime mokinio krepšelio metodiką“
Jurgita PETRAUSKIENĖ, švietimo ir mokslo ministrė
Pagrindinė 2017 metų veiklos kryptis – švietimo kokybė. Daug dėmesio bus skiriama visų grandžių švietimo kokybės gerinimui, jau pradėta peržiūrėti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema.
Didelis dėmesys bus skiriamas pedagogų prestižo stiprinimui, vienas pirmųjų žingsnių jį didinant – pedagogų darbo užmokestis. 2017 m. pavasarį bus parengtas naujas – etatinio – mokytojų darbo apmokėjimo modelis, jo projektas bus aptariamas su mokytojų bendruomene, švietimo profesinėmis sąjungomis. Atlyginimą mokytojams numatoma skaičiuoti nebe pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus. Tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo. Mokytojams nebereiks prieš rugsėjį jaudintis dėl kiekvienos valandos – gaus ar ne. Etatą sudarys tam tikras kontaktinių valandų (pamokų) skaičius ir aiškiai įvardyti kiti darbai. Bus aišku, už ką skaičiuojamas atlyginimas ir bus mokama už kiekvieną darbą.
Pirmą kartą nuo 2008 m. didinami ir mokslininkų atlyginimai. Valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimų apatinės ribos didės iki 703 eurų. Mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos pakils 50 proc. nuo 469 eurų, o vyresniųjų mokslo darbuotojų – didės 27 proc. nuo 554 eurų iki 703 eurų. Institutų mokslinių sekretorių apatinės atlyginimų ribos padidės nuo 653 iki 703 eurų, arba 8 proc.
Ateinančiais metais bus modeliuojama ir nauja mokyklų finansavimo tvarka. Dauguma sutinka, kad mokinio krepšelis nebesprendžia aktualių šios dienos problemų, ypač jis nebetinka mažesnėms rajonų mokykloms, jos sunkiai išgyvena net ir turėdamos pakankamą mokinių skaičių. Todėl mokinio krepšelio metodiką tobulinsime. Dabar aktyviai analizuojame Švietimo ir mokslo ministerijos bandomąjį projektą taikant klasės krepšelį. Norime, kad mokymui skirtų lėšų paskirstymas mokykloms būtų tolygesnis ir racionalesnis, kad užtikrintų kokybišką ugdymą, o ne mokyklos egzistavimą. Tikimės, kad naujas finansavimo modelis bus taikomas jau nuo 2018 m. sausio 1 d.
Informacijos šaltinis: www.ve.lt
Palikti komentarą